magistèriumas (lot. magisterium – mokymas, priežiūra), Katalikų Bažnyčios tikėjimo ir dorovės dalykų autentiškas mokymas. Visiškai panaudoja Kristaus suteiktą mokymo galią (Lk 10, 16; Mt 28, 19) autentiškai aiškinti tikėjimo paveldą, patikėtą popiežiui ir su juo bendrystėje esantiems vyskupams. Magisteriumas glaudžiai susijęs su Biblija ir Tradicija, apibrėžia dogmas – dieviškajame Apreiškime glūdinčių tiesų formuluotes – įpareigodamas visus krikščionis besąlygiškai pritarti apreikštoms tikėjimo tiesoms. Bažnyčia galią mokyti naudoja dviem būdais – paprastuoju ir ypatinguoju magisteriumu. Paprastasis magisteriumas apima tai, ką vyskupai skelbia individualiai derindami su jiems patikėtu Apreiškimu (Evangelijos skelbimas, ganytojiškieji laiškai, maldos formos); vyskupai neklaidingai skelbia Kristaus mokslą, kai visi drauge su popiežiumi autoritetingai moko tikėjimo ir doros dalykų ir kai sprendimas yra galutinis. Ypatingąjį magisteriumą sudaro Bažnyčios visuotinių susirinkimų nutarimai ir popiežiaus mokymas ex cathedra (lotynų kalba – iš sosto), kai savo aukščiausiuoju apaštaliniu autoritetu skelbia tikėjimo ir dorovės doktrinas.
2245
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.