magnètinė inklinãcija (lot. inclinatio – palenkimas), magnètinis pólinkis, kampas tarp magnetinio lauko jėgų linijos liestinės ir horizontalios plokštumos; vienas Žemės magnetizmo elementų. Magnetinė pusiaujyje magnetinė inklinacija lygi 0°, Žemės magnetiniuose poliuose – ±90°. Šiaurės pusrutulyje – teigiama, pietų pusrutulyje – neigiama. Matuojama magnetiniu inklinometru. Žemėlapiuose linijos, jungiančios vienodos magnetinės inklinacijos taškus, vadinamos izoklinomis. Naudojama magnetinei platumai nustatyti.
766
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.