magnio oksidas

mãgnio oksdas, magnèzija, MgO, magnio junginys su deguonimi. Bespalviai kubinės gardelės kristalai. Lydymosi temperatūra 2827 °C, tankis 3580 kg/cm³ (25 °C). Magnio oksido išvaizda priklauso nuo to, kokioje temperatūroje jis gaunamas: 500–700 °C temperatūroje gaunami balti milteliai (baltoji magnezija), 1200–1600 °C temperatūroje – stambūs kristalai (sunkioji magnezija). Miltelinis magnio oksidas lengvai reaguoja su rūgštimis sudarydamas atitinkamas magnio druskas. Su vandeniu sudaro magnio hidroksidą, su anglies dioksidu CO₂ – magnio karbonatą. Magnio oksidą veikiant vandeniu ir CO₂ (pvz., laikant ore) susidaro bazinis magnio karbonatas 4MgCO₃·Mg(OH)₂·5H₂O. Kristalinis magnio oksidas tampa atsparus rūgštims ir vandeniui. Lydomas su Al₂O₃, Fe₂O₃, Cr₂O₃ ir kitais oksidais sudaro oksidus MgAl₂O₄, MgFe₂O₄, MgCr₂O₄. Gamtinis magnio oksidas – mineralas periklazas. Magnio oksidas gaunamas skaidant aukštoje temperatūroje magnezitą arba dolomitą, kaitinant magnio hidroksidą Mg(OH)₂ ir kitus kaitrai neatsparius magnio junginius. Naudojamas kaip ugniai atspari medžiaga, magneziniam cementui, silikatinėms plytoms gaminti, laidams izoliuoti, naftos produktams valyti, vulkanizavimui spartinti gumos pramonėje, konservantas (knygoms apsaugoti bibliotekose), medicinoje – skrandžio sulčių rūgštingumui mažinti, apsinuodijus rūgštimis – joms neutralizuoti (geriamas magnio oksido tirpalas).

2509