masto tòksinės infèkcijos, įvairių mikroorganizmų sukeliamos žarnyno infekcijos, kuriomis užsikrečiama per maistą. Maisto toksines infekcijas sukelia salmonelės, stafilokokai, botulizmo sukėlėjai ir sąlygiškai patogeniškos žarnyno bakterijos – ešerichijos, protėjai, klebsielės, pseudomonos, kai kurios klostridijos ir daugelis kitų mikroorganizmų.
Maisto toksinių infekcijų protrūkiai kyla dėl netinkamo maisto produktų paruošimo, ypač pavojingi trumpai termiškai ruošti gaminiai (nepakankamai kepti mėsos, žuvies, kiaušinių, kepenų patiekalai, pvz., omletas, kotletai, didkepsnis, paštetas, blyneliai su mėsa). Nepakankamai iškeptoje mėsoje salmonelės ar kiti sukėlėjai ne tik nežūva, bet dar gali ir daugintis. Galima užsikrėsti išgėrus nevirinto užkrėsto pieno, valgant užkrėstą varškę, sūrį, atšilusius ir vėl užšaldytus ledus, kremams ir tortams naudojant užkrėstus žalius vištų kiaušinius. Dažnai ir gerai termiškai paruošti produktai užteršiami per pjaustymo lentas, peilius, indus, mėsmales.
Maisto toksinėmis infekcijomis galima užsikrėsti ir kai maistą gaminantieji asmenys serga įvairiomis rankų odos, burnos ertmės pūlingomis ligomis. Susergama ir suvalgius neplautų vaisių bei daržovių, plaunantis dantis ar skalaujant burną nevirintu ežero ar upės vandeniu. Būdinga ūminis gastroenteritas, karščiavimas ir intoksikacija.
Dažniausiai susergama praėjus keletui valandų nuo užkrėsto maisto suvalgymo. Pirmieji ligos požymiai priklauso nuo patekusių į žarnyną mikroorganizmų ir jų toksinų rūšies. Maisto toksinės infekcijos prasideda staiga intensyviu pykinimu, kartotiniu vėmimu, stipriais viršutinės pilvo dalies skausmais. Gali skaudėti raumenis, krėsti šaltis, temperatūra pakyla iki 38–40 °C, atsiranda didelis bendras silpnumas, galimas sąmonės sutrikimas, kartu prasideda vandeningas viduriavimas gausiomis dvokiančiomis išmatomis. Pilvo skausmai būna raižantys, užeina bangomis. Pasitaiko kojų raumenų traukulių, ligonis staiga gali nualpti. Kartais mirštama nuo toksinio šoko ir skysčių trūkumo, inkstų nepakankamumo, kūdikiai – dėl sepsinių komplikacijų. Liga trunka neilgai, nesant komplikacijų per keletą parų pasveikstama. Maži vaikai ir vyresnio amžiaus ligoniai, turintys kitų ligų, serga sunkiau.
Nustačius apsinuodijimą maistu pirmiausia iš virškinamojo trakto pašalinamas užkrėstas maistas: duodama gerti vandens (dažniausia 1–2 litrus geriau neprisotinto angliarūgšte mineralinio), kol atsiranda savaiminis vėmimas. Skrandis plaunamas šiltu 2 % sodos ar 0,1 % kalio permanganato (vaikams – fiziologiniu) tirpalu, kol pašalinami suvalgyto maisto likučiai. Jei ligonis neviduriuoja, taikoma valomoji klizma. Toksikozei, elektrolitų disbalansui gydyti, netekus daug skysčių į veną lašinami tirpalai. Skiriama tausojanti dieta. Antibiotikai naudojami sunkioms ligos formoms gydyti.
2350