majų raštas

mãjų rãštas, Centrinės Amerikos ikikolumbinės majų civilizacijos raštas. Vartotas iki ispanų kolonizacijos, kai kur – iki 17 amžiaus. Vienintelė ištobulinta Amerikos indėnų rašto sistema. Figūriniai ženklai raižyti ar piešti medyje, akmenyje, keramikoje, ant sienų, lipdyti iš stiuko. Majų rašto ženklai sudaro logosilabinę sistemą – žymi visą žodį (ideograma) arba fonetinę reikšmę turintį skiemenį (fonograma; priebalsis + balsis). Taip atsiranda užrašymo variantų: žodis užrašomas ideografiškai, iš dalies fonetiškai (pvz., tik galūnė) arba fonetiškai. Pirmieji išlikę įrašai yra iš 3 a. pr. Kr., daugumą medžio žievės kodeksų kolonizatoriai sunaikino. Išliko Dresdeno, Madrido, Paryžiaus, Grolier (Niujorkas) rankraščiai. 16 a. uždraudus majų raštą, pamiršta ženklų prasmė. Šifruoti pradėta 19 a., daugiausia iššifruota 20 a. 8 dešimtmetyje (beveik visi rašto figūriniai ženklai). Majų raštas yra vienintelis iššifruotas Centrinės Amerikos senasis raštas, kurio iššifravimas iš esmės pakeitė požiūrį į majų civilizaciją.

majų raštas

481