Vainraich Maks (Maksas Váinraichas), Max Weinreich 1894 04 22Goldingen (dabar Kuldīga) 1969 01 29Niujorkas, žydų kalbininkas, jidiš kalbos ir literatūros tyrėjas, kultūros ir visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių pasaulio jidiš kalbos tyrėjų. U. Weinreicho tėvas. Dr. (1923).
Išsilavinimas ir veikla
Užaugo vokiškai kalbančioje žydų šeimoje. Nuo 1903 lankė gimnaziją vokiečių dėstomąja kalba Goldingene, nuo 1908 – privačią žydų gimnaziją Liepojoje. 1909–12 gyveno Sankt Peterburge, 1912 baigė Iljos Eizenbeto privačią žydų berniukų gimnaziją, 1917 – Petrogrado universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. Rusijoje dalyvavo Bundo veikloje, spausdino straipsnius jų leidiniuose, vieno jų periodinio leidinio leidybą perkėlus į Vilnių 1917–19 čia gyveno (1918–19 redagavo Di Jidiše Štime, 1919 – Der Tog). 1923 baigęs Marburgo universitetą (apgynė filosofijos daktaro disertaciją apie jidiš kalbos istoriją ir dialektų paplitimą, išleista 1993 Jungtinėse Amerikos Valstijose pavadinimu Jidiš kalbotyros istorija) grįžo į Vilnių, dėstė jidiš kalbą ir literatūrą Žydų mokytojų seminarijoje ir Žydų realinėje gimnazijoje. 1923 vedė C. Šabado dukterį Reginą Šabad (1898–1974).
Maks Vainraich
Žydų mokslo instituto kūrėjas
M. Vainraichas (stovi penktas iš kairės) su Žydų mokslo instituto darbuotojais ir svečiais (apie 1933; sėdi pirmas iš kairės Z. Reizenas, pirmas iš dešinės – A. Morevskis, stovi pirmas iš kairės Hiršas Abramovičius, šeštas iš kairės – Beras Šlosbergas, ketvirta iš dešinės – Uma Olkenicki)
1924 su kitais žydų intelektualais nutarė įsteigti Žydų mokslo institutą. 1925–26 M. Vainraicho bute Vilniuje vyko iniciatyvinės grupės pasitarimai. M. Vainraichas buvo vienas šio instituto organizatorių Vilniuje, nuo 1925 instituto Jidiš kalbos ir literatūros skyriaus mokslinis sekretorius, nuo 1929 direktorių valdybos narys, formavo instituto veiklos strategiją, principus, ugdė jidiš kalbos specialistus (tarp jų – ir sūnų U. Weinreichą), vykdė lingvistinius tyrimus. Mokslinių žurnalų Jidiše Filologie (1924–26, su Z. Reizenu ir Nojumi Priluckiu, 1882–1941), Filologiše Šriftn (1926, 1928 ir 1929, su Z. Reizenu), Žydų mokslo instituto leidinio JIVO Bleter (1931–50) vienas redaktorių. 1927 įkūrė žydų jaunimo judėjimą Bin (Bitė), buvo jo pirmininkas. 1932–33, gavęs Rockefellerių fondo stipendiją, stažavo Yale’io universitete, 1934 Vienoje studijavo psichoanalizę pas Siegfriedą Bernfeldą (1892–1953). 1939 08 su žmona ir sūnumi U. Weinreichu išvyko į Kopenhagą, prasidėjus II pasauliniam karui į Vilnių nebegrįžo.
Veikla Niujorke
1940 įsikūrė Niujorke, remdamasis ten veikusiu instituto padaliniu tęsė Žydų mokslo instituto (veikia pavadinimu Žydų mokslinių tyrimų institutas), veiklą: 1940–50 buvo jo vadovas, rūpinosi Vilniuje saugoto ir karo metais nacių išvežto į Berlyną šio instituto archyvo perkėlimu į Niujorką. Nuo 1947 dėstė jidiš kalbą, literatūrą ir folklorą Niujorko miesto koledže, 1957–65 buvo Kolumbijos universiteto Jidiš katedros vadovas. Toliau redagavo žurnalą JIVO Bleter, prisidėjo prie naujo kalbos žurnalo Jidiše Šprakh (nuo 1941) leidybos, buvo jo redakcinės kolegijos narys.
Veikalai
Mokslinių tyrimų sritys: jidiš kalbos istorija, rašyba, gramatika, etimologija, dialektologija, stilistika. Reikšmingiausias M. Vainraicho veikalas – 4 tomų Jidiš kalbos istorija (parašyta 1945, išleista 1973 Niujorke, dalis išversta į anglų kalbą ir išleista 1980, visas vertimas išleistas 2008 pavadinimu History of the Yiddish Language) tebėra laikoma išsamiausia kalbos istorija, joje mokslininkas pirmasis jidiš kalbą ištyrė lingvistiniu, istoriniu ir kultūriniu aspektu. Parašė knygų, paskelbė straipsnių (nuo 1907) jidiš kalbos, literatūros istorijos, psichologijos, sociologijos, ekonomikos, teatrologijos, švietimo, etnografijos ir kitomis temomis vokiečių, rusų ir jidiš kalbomis Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (nuo 1919 Forward), kitų šalių periodikoje.
Svarbesni veikalai: Laipsniai (1923), Audros vėjas: 17 a. žydų istorijos apybraižos (1927), Jidiš literatūros istorijos apybraiža (1928), Jidiš kalbos praktinė gramatika (su Falku Halperinu, 1876–1945; 1928, 2 tomai), Kelias į mūsų jaunimą (1935), Hitlerio profesoriai (Hitler’s Professors 1946), Iš abiejų pusių tvora: Audringas nihilisto Urio Kovnerio gyvenimas (1955). Į jidiš kalbą išvertė Homero, E. Tollerio kūrinių, S. Freudo Įvadą į psichoanalizę (1936–38, 3 dalys).
Savo veikalais reikšmingai prisidėjo prie jidiš kalbos įtvirtinimo, jidiš kaip mokslo kalbos suvokimo, sakytinės jidiš kalbos ir rašybos suvienodinimo.
Atminimo įamžinimas
2004 08 26 Vilniuje, ant namo J. Basanavičiaus gatvėje 16 (čia su šeima gyveno 1924–39), atidengta atminimo lenta M. Vainraichui (skulptorius M. Šnipas).
1706