Harecki Maksim (bltr. Максім Гарэцкі; Maksimas Harèckis) 1893 02 18Bahackauka (Mstislavlio rj.) 1938 02 10Viazma, baltarusių rašytojas.
Biografija
1919–23 gyveno Vilniuje. Nuo 1920 laikraščio Naša dumka redaktorius, nuo 1921 laikraščio Belaruskija vedamasci leidėjas ir redaktorius, baltarusių gimnazijos mokytojas. 1922 lenkų kalintas Lukiškių kalėjime. 1923 išsiųstas į Baltarusiją; dėstė baltarusių kalbą ir literatūrą Baltarusijos komunistiniame universitete. 1930 areštuotas, 1931 nuteistas ir ištremtas į Viatką. Nuo 1935 Kalugos srityje dirbo mokytoju. 1937 represuotas, vėliau sušaudytas.
Kūryba
Sukūrė apsakymų (rinkiniai Žiemkenčiai / Run‘ 1914 Vilniuje, Priešaušriai / Dosvitki 1926), apysakų (Antonas / Anton, išspausdinta 1919, Dvi sielos / Dzve dušy 1926), dokumentinį meninį dienoraštį Imperialistiniame kare / Na imperyjalistyčnaj vajne (1926), romaną Vilniaus komunarai / Vilenskija kamunary (1932, išleista 1963, lietuvių kalba 1965; vaizduojamas visuomeninis, politinis gyvenimas Vilniuje 1918 pabaigoje). Parašė pirmą baltarusių literatūros istoriją (Gistoryja belaruskae litaratury 1920), literatūros mokslo, kalbotyros studijų, sudarė literatūros chrestomatiją (Chrėstomatyi belaruskae litaratury: XI vek–1905 g. 1922), su kitais parengė baltarusių ir rusų kalbų žodynų (1919, 1924), dainų rinkinį (Narodnyja pesni z melodyjami 1928).
176