Maldyvų gamta
Maldyvų gamtinis žemėlapis
Maldỹvų gamtà
Krantai
Maldyvai apima 1192 Maldyvų salyno salos, iš jų 194 – gyvenamos. Bendras krantų linijos ilgis 644 kilometrai. Salyną sudaro 26 barjeriniais rifais atskirti atolai, kurie driekiasi iš šiaurės į pietus apie 764 km ir sudaro 2 lygiagrečias salų grandines. Didžiausi atolai Maldyvų šiaurinėje dalyje – Tiladummati, Miladummadulu ir Malosmadulu, vidurinėje dalyje – Malė, Ari, Felidu, Mulaku ir Kolumadulu, pietuose – Suvadiva. Atolų grupes skiria seklūs sąsiauriai (Pusiaujo, Huvadhu, Alihuras, Kaašidhu ir kiti).
Reljefas
Salos koralinės kilmės, žemos (didžiausias aukštis 2,4 m), pakrantėse – smėlėti paplūdimiai, yra kopų.
Klimatas
Klimatas subtropinis jūrinis. Metinė vidutinė temperatūra 27 °C. Per metus iškrinta nuo 2540 mm (Maldyvų šiaurėje) iki 3800 mm (pietuose) kritulių. Lietingasis laikotarpis birželį–rugpjūtį (kai pučia pietvakarių musonai), sausasis – lapkritį–kovą (šiaurės rytų musonai).
Vidaus vandenys
Trūksta paviršinio gėlo vandens (daugiausia naudojamas požeminis ir lietaus vanduo).
Augalija
Vešli augalija; auga kokosai, duonmedžiai ir atogrąžų krūmai.
Gyvūnija
Iš žinduolių veisiasi šikšnosparniai (skraidančiosios lapės), triušiai, žiurkės, iš paukščių – antys, varnos, didieji baubliai, didžiosios kuolingos, perkūno oželiai, iš nariuotakojų – skorpionai, krabai (sausumos). Jūrose veisiasi rykliai, tunai, didžiosios barakudos, rajos, priekrantėse – vėžliai.
Malės atolas
Maldyvų konstitucinė santvarka
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.