Mãlio kis
Bendroji ūkio apžvalga
Malis – ekonomiškai silpna agrarinė valstybė. Malio ūkis labai nusilpo dėl 20 a. 7–9 dešimtmečiais buvusių sausrų, nestabilios politinės padėties, naftos kainų didėjimo pasaulinėje rinkoje. 1998 pradėta reforma, remiama Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo. Apie 64 % Malio gyventojų skursta.
2000 Malio BVP sudarė 3,1 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 9,9 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 272 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 877 JAV doleriai). Užsienio skola – 3,1 mlrd. JAV dolerių (2003).
2023, Pasaulio banko duomenimis, Malio BVP sudarė 20,905 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 63,497 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 869 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą – 2726 JAV dolerius). Užsienio skola 4,085 mlrd. JAV dolerių (2023). Infliacija 3,2 %, nedarbo lygis 3,1 % (2024).
https://s.vle.lt/diagramos/338.html
Pramonė
Yatelos aukso kasykla
Gavybos pramonė sukuria 8,6 % Malio BVP (21 a. pradžioje). Apie 95 % gaunamų mineralinių žaliavų sudaro auksas (2021 išgauta 69,4 tonos). Didžiausios aukso kasyklos yra Morilos (180 km į pietryčius nuo Bamako), Sadiolos Hillo (80 km į pietvakarius nuo Kayes’aus), Yatelos (60 km nuo Kayes’aus). Keniebos apylinkėse kasami deimantai. Malio pietvakariuose netoli Bafoulabé laužiamas marmuras, Gao regione kasama fosforitai, klintys, mergelis, akmens druska. Yra sidabro (2021 išgautos 3 tonos), geležies, urano ir kitų rūdų telkinių.
2023 pagaminta 4000 mlrd. kWh elektros energijos. Apie 50 % elektros energijos pagamino hidroelektrinės (didžiausia – Sélongué hidroelektrinė), apie 50 % – šiuminės elektrinės, nežymią dalį – saulės ir biomase kūrenamos elektrinės. Bendra visų elektrinių galia 1,222 mlrd. kW (2023).
Maisto, tekstilės pramonė (pirmoji vieta Afrikoje pagal pagamintą medvilnės produkciją); svarbiausias centras – Bamakas. Aliejaus ir muilo gamybos įmonių daugiausia yra Koulikoro, alaus, odos apdirbimo, mėsos perdirbimo – Bamake, vaisių konservavimo – Baguinédoje, cukraus – Dougabougou, cigarečių ir degtukų – Djoliboje. Audimo, pynimo, puodininkystės, odos, medienos, aukso dirbinių dailieji amatai.
Bioprodukcinis ūkis
Bioprodukcinis ūkis – svarbiausia Malio ūkio šaka; jame dirba apie 80 % Malio ekonomiškai aktyvių gyventojų. Vyrauja smulkūs ūkiai. Bioprodukciniam ūkiui trukdo sausros, paspartinusios dykumėjimo procesą.
Dirbama žemė užima tik apie 4 % teritorijos. Žemė daugiausia dirbama Malio pietuose (ypač Nigerio ir Senegalo bei jų intakų slėniuose). Eksportui auginama vilnamedžiai, afrikiniai sviestmedžiai, arachiai, tabakai, cukranendrės, mangai, arbatmedžiai, vietinėms reikmėms – soros, sorgai, ryžiai, kukurūzai, maniokai, įvairios daržovės ir vaisiai. Vilnamedžiai, ryžiai, soros, kukurūzai, tabakai, įvairios daržovės daugiausia auginama Mopti ir Sikasso apylinkėse (čia iškrinta daugiau kritulių), ryžiai ir cukranendrės – tarp Bamako ir Mopti, Nigerio ir jo intakų drėkinamose žemėse, sorgai – Malio rytinėje dalyje (Nigerio pakrantėse), arachiai auginami visame Malyje, bet daugiausia Kitos apylinkėse. Renkamas gumiarabikas. Malio augalininkystės svarbiausia produkcija – 1 lentelėje.
ožkos Malio kaime
Galvijai daugiausia veisiami į šiaurę nuo Bamako ir Ségou, t. p. vidinėje Nigerio deltoje, avys, ožkos, asilai, kupranugariai – Malio šiaurinėje dalyje ir į rytus nuo Tombouctou. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 2 lentelėje, gyvulininkystės svarbiausia produkcija – 3 lentelėje.
1
2
3
Kertamas miškas, ruošiama mediena. Žvejyba; 2022 sugauta 110 400 t žuvų (daugiausia tilapijų, Nilo ešerių), žuvininkystės ūkiuose išauginta 8800 t žuvų. Žvejojama daugiausia Nigeryje.
Turizmas
Sidi Yahia mečetė (apie 1400, perstatyta 1578) Tombouctou
2023 Malį aplankė 237 000 užsienio turistų (daugiausia atvyko iš Prancūzijos, Senegalo ir Dramblio Kaulo Kranto), pajamos iš turizmo sudarė 280 mln. JAV dolerių. Svarbiausi turizmo objektai: Bamakas (Malio nacionalinis, kraštotyros muziejai, Jeanne’os d’Arc katedra, botanikos ir zoologijos sodai), mečetės Djenné ir Tombouctou miestuose (abu miestai – pasaulio paveldo vertybės), Boucle du Baoule’io nacionalinis parkas; populiari sportinė žvejyba.
Transportas
Vienintelis Malyje geležinkelis eina iš Koulikoro (per Bamaką) į Dakarą (Senegalas); bendras ilgis 1286 km, Malyje – 729 kilometrai. Geležinkelis labai prastos techninės būklės, lietinguoju laikotarpiu dažnai uždaromas. 21 a. pradžioje automobilių kelių buvo 18 709 km, iš jų 3368 km su kieta danga. Svarbiausi plentai jungia Bamaką su Ségou, Kayes’umi, Abidjanu (Dramblio Kaulo Krantas). Liepą–gruodį laivuojamas Nigeris (1693 kilometrai). Iki 1990 rugpjūčio–lapkričio mėnesiais buvo laivuojama Senegalo upė nuo Kayes’aus iki Saint‑Louis (Senegalas). Upių svarbiausi uostai: prekybos – Koulikoro, žvejybos – Mopti, Diré. Yra 30 oro uostų, 4 sraigtasparnių nusileidimo aikštelės; Bamake yra Sénou tarptautinis oro uostas.
keltas per Nigerio upę į Tombouctou
Bankai
Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos Vakarų Afrikos valstybių centrinio banko Malio skyriaus būstinė Bamake
Malio centrinio banko funkcijas atlieka regioninis Vakarų Afrikos valstybių centrinis bankas (Banque Centrale des États de l’Afrique de l’Ouest, BCEAO, įkurtas 1959, būstinė Dakare). 2025 veikė 14 komercinių bankų (dauguma – privataus kapitalo) ir 3 finansų institucijos. Malio piniginis vienetas – Afrikos finansinės sandraugos frankas, lygus 100 santimų, įvestas 1984 vietoj Malio franko. Bamake veikia Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos regioninės vertybinių popierių biržos (įkurta 1998, būstinė Abidjane) skyrius.
Užsienio prekyba
Užsienio prekybos balansas neigiamas.
Malio užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2004)
2004 eksportuota prekių už 0,33 mlrd. JAV dolerių (daugiausia auksas – apie 56 % viso eksporto vertės, medvilnė, gumiarabikas, žemės riešutai, gyvi gyvuliai, mėsa, žuvys), importuota už 1,9 mlrd. JAV dolerių (daugiausia naftos, chemijos pramonės, maisto produktai, statybinės medžiagos, mašinos, pramonės įrenginiai).
Malio užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2023)
2023 eksportuota prekių už 6,13 mlrd. JAV dolerių (daugiausia auksas, medvilnė, augalinis aliejus), importuota prekių už 8,066 mlrd. JAV dolerių (daugiausia nafta, cementas, ryšių įranga, medvilnės gaminiai, plastikai). Daugiausia eksportuota į Jungtinius Arabų Emyratus, Šveicariją, Asutraliją, daugiausia importuota iš Dramblio Kaulo Kranto, Senegalo ir Kinijos.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2007 į Malį eksportavo prekių už 0,1 mln. litų.
2024 Lietuva į Malį eksportavo prekių už 6903,7 tūkst. eurų, importavo iš Malio prekių už 6,3 tūkst. eurų.
Malio BVP struktūra (2003)
2271
-Malio pramonė; -Malio žemės ūkis; -turizmas Malyje; -Malio transportas; -Malio bankai; -Malio užsienio prekyba; -Malio ekonominiai ryšiai su Lietuva