Formentoro kyšulys (salos šiaurės vakarinė dalis)
Dracho urvai
Deia miestas
Maljòrka (isp. ir katalon. k. Mallorca), Majòrka, sala Viduržemio jūroje; didžiausia Balearų salyne. Priklauso Ispanijai, Balearų autonominei sričiai. Plotas 3640 km2. Apie 941 000 gyventojų (2020). Didžiausias miestas ir autonominės srities administracinis centras – Palma de Mallorca (416 000 gyventojų, 2019). Kranto linijos ilgis 544 kilometrai. Šiaurės rytiniame krante yra Pollenços ir Alcúdijos įlankos, pietvakariniame krante – Palmos įlanka.
Palei šiaurės vakarinį krantą ištįsęs Sierra de Tramuntanos kalnagūbris; aukščiausios viršūnės: Puig Majoras (1445 m) ir Puig Massanella (1367 m). Salos vidurinėje ir pietrytinėje dalyje – kalvotos aukštumos (didžiausias aukštis 562 m) ir žemumos.
Didžioji salos dalis susidariusi iš mezozojaus ir mioceno karbonatinių uolienų; daug karstinio reljefo formų ir urvų (Coves del Draco, 3,6 km ilgio, kiti).
Klimatas subtropinis; sausa vasara, drėgna žiema. Kritulių 650 mm per metus.
Auginama migdolai, fikusai, vynmedžiai, alyvmedžiai, citrinmedžiai, daržovės. Veisiamos avys. Žvejyba. Dailieji amatai.
Maljorka – tarptautinio turizmo regionas. Išplėtota turizmo infrastruktūra. Daug pajūrio ir klimato kurortų. Palma de Mallorcos tarptautinis oro uostas, jūrų prekybos, keltų uostas (keltai į Barseloną, Valensiją, Alicantę), burlaivių prieplauka.
Maljorkos šiaurinis krantas
Palma de Mallorca
3021