Maltos ordinas

Máltos òrdinas, Suverenùs karnis hospitaljèrų šv. Jõno òrdinas, joantai, hospitaljèrai (pranc. hospitaliers – svetingieji), Ròdo rteriai (nuo 1310), maltiẽčiai (nuo 1530), katalikų pasaulietinė organizacija. Dėl istorinių sąsajų su hospitaljerais ir joanitais vadinama ir riterių ordinu. Pasaulyje pripažįstamas nevalstybiniu tarptautinės teisės subjektu. Svarbiausi tikslai – teikti pagalbą ligoniams ir skurstantiesiems.

Struktūra ir organizacija

Vadovaujasi popiežiaus patvirtinta Konstitucine chartija ir kodeksu. Emblema – baltas aštuonkampis kryžius (vadinamasis Maltos kryžius). Kai kurie Maltos ordino nariai (riteriai) duoda neturto, skaistybės ir klusnumo įžadus, įsipareigoja gyventi pagal Bažnyčios mokymą; bendruomenėje gyventi neprivalo. Vadovauja didysis magistras (iki gyvos galvos renkamas Didžiosios valstybės tarybos) ir Didžiojo susirinkimo renkama Suverenioji taryba. Didysis magistras turi kardinolo rangą, tituluojamas aukščiausiąja eminencija, tarptautiniu mastu pripažįstamas kaip šalies valdovas. Centras Romoje.

Maltos ordino emblema – Maltos kryžius

Šalyse, kuriose veikia Maltos ordinas, sudaromi administraciniai vienetai – didžiosios priorijos, priorijos, subpriorijos ir Maltos ordino nacionalinės asociacijos. Palaiko diplomatinius santykius su kai kuriomis Europos (Austrija, Čekija, Ispanija, Italija, Kroatija, Lenkija, Lietuva, Portugalija, Rumunija, San Marinu, Slovakija, Slovėnija, Vengrija), Azijos (Kambodža, Filipinais, Tailandu, Libanu), daugeliu Afrikos ir Pietų Amerikos valstybių; iš viso su 110 valstybių. Yra nuolatinės Maltos ordino atstovybės Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Monake, Šveicarijoje, ES, UNESCO ir kitose tarptautinėse organizacijose Ženevoje. Turi valiutą – Maltos lyrą, pašto ženklus.

Yra 47 nacionalinės asociacijos, 133 diplomatinės misijos, 1 tarptautinė pagalbos organizacija ir 33 nacionalinės pagalbos tarnybos, priklauso 13 500 narių (riterių ir damų), veikloje dalyvauja 80 000 apmokytų savanorių, 42 000 darbuotojų (2020).

Istorija

Maltos ordinas (joanitai) įkurtas 1099 Jeruzalėje. Tai buvo vienuoliška bendrija, globojanti Šv. Jono Krikštytojo ligoninę. Netrukus prisiėmė kai kurias karines funkcijas (ginti Šventąją Žemę ir į ją atvykstančius piligrimus) ir 1113 popiežiaus Paskalio II buvo patvirtintas kaip riterių ordinas. Riteriai buvo įpareigoti laikytis vienuoliškų tarnystės, skaistybės ir neturto įžadų, privalėjo ginti Šventąją Žemę ir tikėjimą, bet neturėjo teisės kovoti su krikščionimis. Dėvėjo juodą abitą – tuniką ir apsiaustą su baltu kryžiumi, kurio galai išsišakoja į 8 kampus; nuo 13 a. pabaigos per karą vilkėdavo raudoną apsiaustą su baltu kryžiumi. Maltos ordinas turėjo kariuomenę, dalyvavo kryžiaus žygiuose prieš musulmonus. Įsigiję daug žemių Artimuosiuose Rytuose ir Vakarų Europoje tapo didele karine ir politine jėga. 1291 žlugus Jeruzalės karalystei Maltos ordinas pasitraukė į Kiprą, 1309 užėmė Rodo salą (1310 pradėti vadinti Rodo riteriais), įgijo teritorinį suverenumą, užmezgė diplomatinius santykius su kitomis šalimis, sukūrė savo valiutą, karo laivyną.

Maltos ordino vėliava

1522 iš Rodo salos buvo išvyti osmanų. 1530 imperatorius Karolis V leido jiems įsikurti Maltos saloje (nuo to laiko ordinas vadinamas Maltos ordinu), iš čia jie kovojo su saracėnais (turkais). Per Prancūzijos revoliuciją Maltos ordinas neteko viso turto, 1798 Prancūzijos imperatorius Napoleonas I išvarė juos iš Maltos. Daug riterių emigravo į Rusiją, čia 1796–1817 buvo jų centrinė būstinė. 1834 įsikūrė Romoje, 1879 popiežius Leonas XIII atkūrė Didžiojo magistro instituciją. Per I ir II pasaulinius karus išplėtė veiklą, teikė pagalbą nukentėjusiesiems.

Veikla Lietuvoje

1642 Lenkijos ir Lietuvos Valstybės valdovas Vladislovas Vaza įsteigė atskirą Maltos ordino prioriją Lenkijos karalystei (Lenkijoje Maltos ordinas veikė iki 1817). Pirmuoju prioru paskyrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taurininką Zigmantą Karolį Radvilą (g. 1591 12 04 Nesvyžiuje, m. 1642 11 05 Asyžiuje). 17 a. Maltos ordinas susidomėjo šv. Kazimiero kultu; 1690 jiems iš Vilniaus buvo nusiųsta šv. Kazimiero relikvija.

1991 Lietuvoje įkurta Maltos ordino pagalbos tarnyba. Ji veikia vadovaudamasi Maltos ordino principu: Tikėjimo išsaugojimas ir pagalba vargstantiesiems – organizuoja socialines valgyklas vargstantiesiems, vykdo projektus Maistas ant ratų, Maltiečių sriuba, steigia ir išlaiko socialinius vaikų dienos centrus, rūpinasi senelių, našlaičių, socialiai remtinų ir neįgalių vaikų globa, organizuoja pirmosios pagalbos ir slaugos kursus, įtraukia jaunimą į socialinę veiklą. 2007 turėjo daugiau kaip 400 savanorių ir daugiau kaip 350 jaunųjų maltiečių (vaikų ir jaunuolių) 22 Lietuvos miestuose ir vietovėse. Vilniuje, Marijampolėje, Kaišiadoryse ir Panevėžyje veikia regioniniai Maltos ordino pagalbos tarnybos biurai, jų veiklą koordinuoja Maltos ordino pagalbos tarnybos generalinis sekretoriatas Vilniuje, čia t. p. įsikūręs Maltos ordino pagalbos tarnybos mokymo centras, Socialinis vaikų dienos centras, slaugos tarnyba, jaunųjų maltiečių centras. Vilniuje, Kaišiadoryse, Žiežmariuose, Švenčionėliuose ir Zarasuose veikia Senjorų klubai (stipresni senjorai lanko ir globoja silpnesnius senjorus). Maltos ordinas Lietuvoje globoja apie 2600 senelių 42 Lietuvos vietovėse, turi 16 socialinių vaikų dienos centrų, globoja apie 1280 vaikų, teikia pagalbą neįgaliesiems (2020).

1772

riterių ordinas