Máltos universitètas (maltiečių k. L-Università taʼ Malta, angl. University of Malta), vienintelis valstybinis Maltos universitetas; vienas seniausių universitetų Europoje. Yra Msidos (pagrindinis, Valetos aglomeracija), Valetos, Gozo (Xewkija, Gozo sala), Marsaxlokko (Maltos sala, Pietų regionas) universitetiniai miesteliai. Dėstoma anglų kalba.
Struktūra ir veikla
Veikia (2025) 14 fakultetų: Edukologijos, Ekonomikos, vadybos ir apskaitos, Gamtos mokslų, Informacijos ir komunikacijos, Inžinerijos, Medicinos ir slaugos, Medijų ir žiniasklaidos mokslų, Menų, Odontologijos, Socialinės gerovės, Statybos, Sveikatos mokslų, Teisės, Teologijos.
Yra 16 institutų (Anglų ir italų kultūros studijų, Aviacijos technologijų, Diplomatijos studijų, Europos studijų, Kūno kultūros ir sporto, Klimato kaitos ir tvariosios plėtros, Konfucijaus, Kosmoso ir astronomijos, Kūrybinio mąstymo ir inovacijų, Lingvistikos ir kalbų technologijų, Maltos studijų, Salų ir mažų miestų, Skaitmeninių žaidimų, Tvariosios energijos, Viduržemio jūros, Žemės sistemų), 11 centrų (Akademinio raštingumo ir anglų kalbos bendravimo įgūdžių, Aplinkosauginio švietimo ir tyrimų, Atsparumo ir socioemocinės sveikatos, Biomedicininės kibernetikos, Blokų grandinių technologijų, Darbo studijų, Konfliktų sprendimo studijų ir praktikos, Laisvųjų menų ir mokslų, Molekulinės medicinos ir biobankų, Tradicinės kinų medicinos, Verslininkystės ir verslo inkubatorių) ir 3 mokyklos (Doktorantūros, Fundamentaliųjų studijų, Scenos menų).
Maltos universiteto Vartų pastatas Msidoje
Maltos universiteto biblioteka Msidoje
Veikia universiteto biblioteka (įkurta 1769, turi apie 1 mln. egzempliorių, sudaro centrinė ir 6 specializuotos bibliotekos), Argotti botanikos sodas Florianoje (Uosto regionas; įkurtas 1674), Naduro observatorija Gozo saloje (įkurta 2023).
Apie 12 400 studentų (iš jų – apie 1000 užsieniečių), apie 1200 dėstytojų (2025).
Istorija
1592 11 12 Valetoje jėzuitai įkūrė kolegiją Collegium Melitense, joje mokyta filosofijos ir teologijos, gramatikos ir humanitarinių mokslų. Po 1675 maro pradėta mokyti medicinos. 1768 jėzuitus išvarius iš Maltos kolegija perėjo į Maltos ordino nuosavybę. 1769 11 22 ordino didysis magistras Manuelis Pinto da Fonseca kolegijai suteikė universiteto statusą, dirbti pakvietė daug užsienio dėstytojų. Po jo mirties 1777 didysis magistras Francisco Ximénesas de Tejada užsieniečius iš universiteto išvarė. 1798 Napoleono Bonaparto kariuomenei užėmus Maltą universitetas buvo uždarytas, vietoj jo veikė prancūzų mokymo įstaiga École centrale. 1800 Maltą užėmus Didžiosios Britanijos kariuomenei universitetas veiklą atnaujino.
Argotti botanikos sode Florianoje
1937 Jurgio VI įsaku universitetas pavadintas Maltos karališkuoju universitetu (taip vadintas iki 1974, kai Malta tapo respublika). 20 a. 7 dešimtmečio pabaigoje pagrindinė universiteto veikla perkelta į Msidą. Maltos universitetą baigė daug šalies politikų (tarp jų – prezidentas E. F. Adami).