maltozė
maltòzė (angl. malt – salyklas), 4‑O‑α‑D‑gliukopiranozil‑D‑gliukòzė, maltobiòzė, salýklo cùkrus, C12H22O11, redukuojantysis disacharidas. Krakmolo molekulės fragmentas. Maltozę sudaro dvi D‑gliukozės liekanos. Bespalviai, bekvapiai saldūs adatos pavidalo kristalai. Molekulinė masė 342,3. Lydymosi temperatūra 119–121 ° (skyla). Optiškai aktyvi. Gerai tirpsta vandenyje, tirpalams būdinga mutarotacija. Iš vandeninio tirpalo kristalizuojasi maltozės monohidratas C12H22O11·H2O. Chemines savybes lemia aldehido grupė – maltozė yra stiprus reduktorius.
Hidrolizuojama rūgštinėje terpėje arba veikiama fermento maltazės virsta gliukoze, veikiant hidroksidais – α‑izosacharino rūgštis. Mielių bakterijos maltozę suskaido į etanolį ir anglies dioksidą, kai kurios rūgimo bakterijos – iki pieno rūgšties. Redukuoja Fehlingo reagentą. Randama daigintuose javų grūduose, organizme susidaro iš krakmolo ir glikogeno veikiant fermentui amilazei. Gaunama fermentiniu būdu perdirbant krakmolą. Naudojama mikrobiologiniuose tyrimuose kaip mitybinė terpė, yra alaus ir etanolio gamybos tarpinis produktas.
1507