manierzmas (pranc. maniérisme < maniére – maniera, stilius, būdas), 16 a. 2 dešimtmečio–17 a. pradžios Europos literatūros ir meno kryptis. Κlostėsi kaip intelektuali, rafinuota, dvaro kultūros apraiška, kylanti ne iš gamtos, bet iš kultūros studijavimo. Grožis tapatintas su lengvumu, elegantiškumu, meniškumas prilygintas virtuoziškumui. Manierizmas išreiškė Renesanso idealų krizę, atmetė Renesanso klasikines formas ir harmoniją, tapo svarbi individuali menininko raiška, skleista subjektyvaus meninio vaizdo idėja. Subjektyvizmu grįstai kūrybai būdinga tragiškumas, mistinė egzaltacija, įmantrių formų ekspresija, atektoniškumas, eklektiškumas, dekoratyvumas.
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.