Mánstas 13 a. antra pusė 14 a., 14 a. pirmos pusės lietuvių didžiūnas, vienas Žemaitijos kilmingųjų vadų.
Pirmą kartą minimas 1308, kai su didele kariuomene įsiveržė į Vokiečių ordino valdas Prūsijoje. Veikiausiai buvo didžiojo kunigaikščio Vytenio iš Lietuvos į Žemaitiją atsiųstas vietininkas; su jo ir kitų atvykimu siejama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios aktyvesnės politikos Žemaitijoje, kartais ir Gedimino, kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio submonarcho, veiklos pradžia.
Manstas, pasitraukęs į ordino teritoriją, 1321 Varmėje (Varmijoje) gavo nemažą valdą – 25 žagres žemės. Jis – Prūsijos didikų Mansteinų (Manšteinų) giminės pradininkas.
2336
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.