Mao Dun

Mao Dun (Mão Dùnas), tikr. Shen Yanping arba Shen Dehong 1896 07 04Dongsiang (Džedziango provincija) 1981 03 27Pekinas, kinų rašytojas. 1913–16 Pekino universitete studijavo Kinijos ir visuotinę literatūrą. Kinijos komunistų partijos narys (1921). Dirbo žurnalistu periodiniuose leidiniuose, buvo Mao Dzedongo sekretorius (Kultūrinės revoliucijos laikotarpiu išvengė susidorojimo). Literatūros tyrimų draugijos (1921) ir Kairiųjų rašytojų lygos (1930) narys ir vienas steigėjų. Dalyvavo 1925–27 revoliucijoje. 1928–30 buvo emigravęs į Japoniją. 1949–64 buvo Kinijos rašytojų sąjungos pirmininkas, kultūros ministras. Sukūrė romanų (trilogiją Užtemimas 1927–28, joje vaizduojama revoliucija nusivylę jauni ineligentai, negebantys rasti vietos gyvenime, Prieš auštant 1933, lietuvių kalba 1954, šis romanas laikomas viena svarbiausių socialinių epopėjų Kinijos literatūroje, Irimas 1941), apsakymų (rinkiniai Erškėtrožė 1929, Pernykštė žolė 1931), dramų. Mao Duno grožinėje kūryboje ryšku É. Zola, H. de Balzaco, G. Flaubert’o įtaka, būdinga satyrinis vaizdavimas, estetiniai principai paremti objektyviu tikrovės perteikimu. Kūrybos pagrindinė tema – socialinės, politinės aplinkos ir asmens ryšys, vaizduojamas visuomenės įvairių sluoksnių gyvenimas. Kai kurių Mao Duno kūrinių meninę vertę menkina deklaratyvus politinis angažuotumas, ideologinis schematiškumas. Dar parašė dokumentinių apysakų apie 1937–45 karą su Japonija, literatūros tyrinėjimo darbų. Lietuvių kalba dar išleistas jo romanas Audra Kinijoje (1938).