marãthai (savivardis maratha), maharaštriẽčiai, Azijos tauta. Gyvena Indijoje, Mauricijuje. 20 a. pabaigoje iš viso buvo apie 70 milijonų marathų. Kalba marathų kalba. Tikintieji – hinduistai, yra musulmonų, budistų, katalikų. Svarbiausias verslas – žemdirbystė (svėrės, kukurūzai, javai, pupiniai augalai, ryžiai, cukranendrės, arachiai, linai, vilnamedžiai, tabakai), augina daržoves, vaismedžius, pajūryje – riešutinius kokosus, bananus. Amatai: audimas, medžio, kaulo ir akmens raižyba, vario dirbinių gamyba, jų kalinėjimas ir puošimas ornamentais. Išlikęs skirstymasis į kastas, o jose – totemines grupes, turinčias savo dievus. Yra 96 giminės (klanai; pirmąsyk surašytos 1888, galutinai – 1956). Pagal senovės papročius kiekvienas marathas turi priklausyti vienai jų.
Marathų protėviai – rathų, maharathų, raštrakutų gentys, kai kurios jų minimos Ramajanoje. 17 a. antroje pusėje marathai sukūrė savo valstybę, kuri 18 a. viduryje suskilo į 5 kunigaikštystes. (Marathų kunigaikštystės), 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje jos buvo užimtos Didžiosios Britanijos; kelios formaliai nepriklausomos kunigaikštystės gyvavo iki Indijos nepriklausomybės paskelbimo (1949). 1960 Indijoje sudaryta Maharaštros valstija.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.