maratònas, ilgiausia lengvosios atletikos bėgimo rungtis (42 km 195 m). Pavadinta atminimui graikų kario Filipido, kuris 490 m. prieš Kristų tokį atstumą iš Maratono lygumos nubėgo į Atėnus, kad praneštų apie pergalę prieš persus (Maratono mūšis), ir čia pat mirė. Į olimpinių žaidynių programą maratonas įtrauktas 1896 (moterų maratonas – 1984). Iki 1920 buvo bėgamas nevienodo ilgio nuotolis – nuo 40 km iki 42 km 720 metrų. Pirmuoju olimpiniu čempionu 1896 tapo S. Lujis (Graikija), bėgęs 2 h 58 min 50 s tuo pačiu keliu kaip senovės karys. Dabar startuojama ir finišuojama stadione, bėgama miesto gatvėmis. Maratono Europos čempionatai rengiami nuo 1934 (vyrų) ir 1982 (moterų), pasaulio čempionatai – nuo 1983 (vyrų), nuo 1987 (moterų).
Vilniaus maratonas (2017)
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.