Marguerite Long
Marguerite Long
Long Marguerite (Margerita Long), tikr. Marguerite Marie‑Charlotte 1874 11 13Nîmes 1966 02 13Paryžius (palaidota Nîmes’e), prancūzų pianistė, pedagogė. Viena žymiausių 20 a. prancūzų pianisčių. Maskvos konservatorijos garbės daktarė (1955). Apie 1883–86 studijavo Nacionalinėje muzikos mokykloje Nîmes’e. 1891 baigė Paryžiaus konservatoriją (mokėsi pas Sophie Chéné, 1847–1931, Henri Fissot, 1843–96), 1906–40 dėstė joje; profesorė (1920). Paryžiuje studijavo pas Antoineʼą Marmontelį (1816–98). 1893 Paryžiuje surengė debiutinį koncertą. 1941 Paryžiuje įkūrė muzikos mokyklą. Žymesni mokiniai: Samsonas Pascalis François (1924–70), Ph. Entremontʼas, W. Małcużyńskis. Nuo 1943 su J. Thibaud rengė pianistų ir smuikininkų konkursus (Long ir Thibaud konkursas).
Koncertavo (iki 1956) solo ir su orkestrais (Lamoureux orkestru Paryžiuje, Orchestre de la Société des concerts du Conservatoire, Prancūzijos nacionaliniu simfoniniu orkestru). Repertuarą sudarė J. S. Bacho, L. van Beethoveno, F. Chopino, F. Liszto, W. A. Mozarto, D. Scarlatti, R. Schumanno, prancūzų kompozitorių (C. A. Debussy, G. Fauré, V. dʼIndy, C. Saint‑Saënso, M. Ravelio, pirmoji atliko šio kompozitoriaus koncertą fortepijonui G‑dur, 1932) kūriniai. Gastroliavo Austrijoje, Belgijoje, Brazilijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Rumunijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje.
Kūrinių jai dedikavo kompozitoriai G. Fauré, J. Langlais, D. Milhaud, F. Poulencas, E. Satie. Parašė skambinimo fortepijonu metodikos knygų (Fortepijonas / Le piano 1959, Mažoji fortepijono metodika / La petite méthode de piano 1963).
Apdovanojimai
Prancūzijos Garbės legiono ordino (1938), Menų ir literatūros ordino (1957) Komandoro kryžius.
2271
-Marliave
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.