Marija Nijolė Tumėnienė
Tumnienė Marija Nijolė 1940 05 23Kaunas, lietuvių dailėtyrininkė. V. Tumėno motina. Dr. (hum. m.; menotyros kand. 1975). 1958 baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą (poligrafiją), 1964 – Maskvos M. Lomonosovo universitetą (menotyrą). 1964–76 dėstė Kauno politechnikos institute, 1976–89 – Lietuvos dailės institute, Meno istorijos ir teorijos katedros vedėja; docentė (1980). 1978–79 stažavo Prancūzijoje. 1990–91 Kultūros paveldo inspekcijos vyriausioji inspektorė, 1991–2008 Lietuvos Respublikos Vyriausybės konsultantė (vyriausioji specialistė kultūrai).
Knygos
Parengė monografijas: Stasys Ušinskas (1978), Petras Kalpokas (1983), Vincas Grybas: Gyvenimo ir kūrybos drama (2004), Kazys Šimonis (2006), Jonas Rimša. Tropikų šauksmas (2011), Rimas Zigmas Bičiūnas. Improvizacijos (2013), sudarė albumus (parašė jiems įvadinius straipsnius): Sofija Veiverytė (1986), Tapyba (1987), Vytautas Ignas, Nijolė Vilutytė (abu 2001). Parašė įvadų albumams, katalogams (Jonas Vaitys 2004, Aloyzas Stasiulevičius 2006, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: piešiniai, kompozicijų eskizai, grafika 2007, Vytautas Valiušis 2009, Nijolė Dirvianskytė 2012), parengė privačių kolekcijų katalogų (Lietuvos dailės atodangos XVI–XXI a. 2008, Peizažo erdvė 2 t. 2010–13).
Parodos
Surengė lietuvių dailininkų parodų Lietuvoje ir užsienyje (Švedijoje, Rusijoje, Italijoje).
Apdovanojimai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2015).
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.