Daũjotas Marijonas 1891 07 20Liepoja 1975 11 13Girionys (Kauno rj.; palaidotas Panemunės kapinėse Kaune), lietuvių miškininkas. Dr. (biomed. m.; ž. ū. m. kand. 1960). Lietuvos smėlynų apželdinimo pradininkas.
Išsilavinimas ir veikla
1915 baigė Puławų (Lenkija) žemdirbystės ir miškininkystės institutą. 1916–21 dirbo miškininku Kamyšine (Saratovo gubernija, Rusija); būdamas atsakingas už želdinimo darbus prie Volgos, susipažino su vėjo pustomų smėlynų stiprinimu ir apželdinimu, medelynų steigimu. 1921 grįžęs į Lietuvą dirbo Panevėžio miškų urėdo pavaduotoju, 1922–29 – Skuodo, 1930–40 – Kretingos miškų urėdas. 1925–30 organizavo Palangos ir Šventosios pajūrio smėlio kopų apželdinimą pušimis (darbų vadovas, konsultantas). 1926 vienas pirmųjų Lietuvoje organizavo medienos eksportui ruošimą ir geležinkelio pabėgių gamybą. 1931 Kretingoje pastatė urėdijos administracinius pastatus, įsteigė vieną didžiausių Lietuvoje medelynų (augino sodinukus miškams želdinti, retų rūšių augalus). 1934 su kitais įkūrė Kretingos kraštotyros draugiją, 1935 – Kretingos muziejų. 1940–41 dirbo Miškų departamente, 1944–45 – Šilutės durpių kraiko įmonėje.
M. Daujotas (ant suoliuko trečias iš dešinės) su Kretingos miškų urėdijos administracijos darbuotojais prie urėdijos būstinės pastato (apie 1935; Kretingos muziejaus archyvas)
1925–26 dar dėstė Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų fakultete, 1927–29 – Alytaus, 1940–41 – Vilniaus aukštesniojoje miškų mokykloje. 1932 dirbo gamtos mokytoju Kretingos pranciškonų ordino gimnazijoje, 1946–50 – matematikos mokytoju Šilutės vidurinėje mokykloje.
1950–75 dirbo Miškų institute; 1950–66 Miško želdinimo skyriaus vedėjas, 1967–75 vyriausiasis mokslinis bendradarbis. 1951–53 dalyvavo Mokslų akademijos tarpinstitucinėje kompleksinėje ekspedicijoje, tyrė (vadovavo Miškų instituto grupei) Rytų ir Pietryčių Lietuvos žemdirbystei mažai tinkamus smėlynus. Buvo pirmosios Lietuvoje mokslinės konferencijos smėlynų sutvirtinimo ir apželdinimo klausimais (vyko 1955) vienas organizatorių. Lietuvos miškininkų sąjungos (nuo 1936 Lietuvos miškininkų draugija) Miškų tarybos narys. Gamtos apsaugos draugijos garbės narys.
Moksliniai tyrimai
Mokslinio darbo sritis – miškų atkūrimas, žemdirbystei netinkamų plotų apželdinimas. Sukūrė naujų būdų smėlynams apželdinti. Daug dėmesio skyrė tinkamam dirvos paruošimui. Tyrė pustomą smėlį sulaikančių medžių ir krūmų reikšmę, jų augimo smėlynuose galimybes. Veisė pušies želdinius, karklų plantacijas; stengėsi naudoti vietinių augalų sėklas. Pirmasis Lietuvoje suformulavo miško agromelioracijos mokslo pradmenis, suklasifikavo Lietuvos smėlynus. Paskelbė daugiau kaip 60 mokslinių ir mokslo populiarinamųjų straipsnių miško želdinimo, dendrologijos, medynų auginimo, miško kirtimo klausimais. Išvertė miškininkystės veikalų (iš rusų kalbos).
Knygos
Parašė knygas: Mažai tinkamų žemės ūkiui plotų apmiškinimas (su Teodoru Brazdžioniu, 1953), Karklų plantacijos (1954), Lietuvos pajūrio smėlynų apželdinimas (1958), Gyvatvorės (su B. Matuliausku, 1960).
Atminimo įamžinimas
M. Daujotui atminti Naglio alėjoje Palangoje 1986 pastatytas ąžuolinis stogastulpis (skulptorius Kazimieras Pečiulis, projektas Romualdo Jurgilo). Jo vardu 1995 pavadinta Kretingos 2-oji vidurinė mokykla (nuo 2018 progimnazija).
1528
2271
L: Marijonas Daujotas – Lietuvos miškų želdintojas / sud. I. Daujotaitė, A. Daujotas Kaunas 2013.