markomãnai (lot. marcomanni), germanų gentis.
Manoma, priklausė svebų genčių grupei. Apie 100 pr. Kr. apsigyveno Maino upės slėnyje. Romos karvedys Druzas 9 po Kr. puolė juos ir privertė pasitraukti į dabartinės Čekijos rytinę dalį. Čia, vadovaujami karaliaus Marobodo, markomanai sutelkė stiprią genčių konfederaciją. 19 po Kr. ją susilpnino karas su kitomis, Arminijaus vadovaujamomis germanų gentimis.
2 a. markomanai, kvadai, vandalai ir kelios kitos gentys subūrė naują konfederaciją, nukreiptą prieš Romos imperiją. 167 markomanai su sąjungininkais įsiveržus giliai į Italiją prasidėjo karas (Markomanų karas), kuris truko iki imperatoriaus Aurelijaus mirties (180).
Vėliau markomanai šaltiniuose nebeminimi, manoma, prisidėjo prie alemanų sudarytos konfederacijos.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.