marokiẽčiai, Maròko arãbai, Afrikos tauta. Pagrindiniai Maroko gyventojai (36,1 mln., 2017). Dar gyvena Prancūzijoje (1,5 mln. žmonių, 2011 gyventojų surašymo duomenys), Ispanijoje (daugiau kaip 792 000 žmonių, 2016), Italijoje (546 400 žmonių; 2017), Belgijoje (530 000 žmonių, 2011 gyventojų surašymo duomenys), Izraelyje (486 000 žmonių, 2011), Olandijoje (392 000 žmonių, 2017), Vokietijoje (140 000 žmonių, 2017), Jungtinėse Amerikos Valstijose (113 500 žmonių, 2017), Kanadoje (apie 100 000 žmonių, 2011), Jungtiniuose Arabų Emyratuose (apie 100 000 žmonių, 2016) ir kitur. Iš viso pasaulyje yra apie 40 milijonų marokiečių. Kaba arabų kalbos Maroko tarme, taip pat vartojamos prancūzų, ispanų kalbos. Tikintieji – musulmonai sunitai.
tradiciniais marokietiškais drabužiais apsivilkęs vyras siūlo geriamąjį vandenį Marakešo centre
Gyvensena
namai Chefchaouene
moteris verpia siūlus marokietiškiems kilimams
Svarbiausi verslai – žemdirbystė (javai, rugiai, kukurūzai, techninės kultūros), sodininkystė, daržininkystė. Gausiai auginami citrusiniai augalai ir alyvmedžiai. Yra klajoklių ir pusiau klajoklių genčių, auginančių kupranugarius ir kitus gyvulius. Amatai: puodininkystė, odininkystė, medžio raižyba, kilimų audimas ir kita. Apie 50 % marokiečių gyvena miestuose, dirba pramonės, prekybos, paslaugų įmonėse. Išlieka paprotys namuose įrengti atskiras vyriškas ir moteriškas dalis. Gausi tautosaka: dainos, poetinės baladės malchun, andalūziška muzika (nuba).
Istorija
17 amžiuje susikūrė centralizuota Maroko valstybė. 1912 Prancūzijos ir Ispanijos užimta ir paversta kolonija, nepriklausomybę paskelbė 1956.
2271