Maršalo Salų gamtinis žemėlapis
Máršalo Sal gamtà
Krantai
Maršalo Salos susideda iš 29 atolų (juos sudaro 1225 mažos salos) ir 5 koralinių salų. Didžiausi atolai – lentelėje. Yra 2 salų grupės: Ratako (pietryčiuose; 14 atolų, 2 salos, plotas 88,1 km2) ir Raliko (šiaurės vakaruose; 15 atolų, 3 salos, plotas 93,3 km2); viena nuo kitos nutolusios apie 240 kilometrų. Iš pietryčių į šiaurę Maršalo Salos nutįsusios 1300 kilometrų.
Reljefas
Salų vidutinis aukštis 2 m, didžiausias 10 m (Likiepo atolas).
1
Klimatas
Klimatas jūrinis, šiaurėje tropinis, pietuose subekvatorinis. Metinė vidutinė temperatūra 27–28 °C. Maršalo Salų šiaurėje per metus iškrinta 1500–2000 mm kritulių (daugiausia liepą–lapkritį), pietuose – iki 4500 mm (lyja ištisus metus).
Vidaus vandenys
Trūksta gėlo vandens, todėl renkamas lietaus vanduo (apie 70,6 % suvartojamo geriamojo vandens). Kovą–balandį ir spalį–lapkritį būna audrų.
Augalija
22,5 % Maršalo Salų teritorijos užima miškai. Daugiausia auga kokosai ir pandanai.
Gyvūnija
Arno atole gyvena 180, Madžūro atole – 156 rūšių koralai. Veisiasi jūriniai vėžliai, banginiai, delfinai, rifų žuvys (250 rūšių), driežai, gyvatės, peri 70 rūšių paukščiai.
Aplinkos apsauga
Bikini atolas – pasaulio paveldo vertybė (nuo 2010). 2 Ramsaro konvencijos (Maršalo Salose įsigaliojo 2004) saugomos vietovės (plotas 701,2 km2).
Maršalo Salų konstitucinė santvarka
Maršalo Salų partijos ir profsąjungos
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.