Buber Martin (Martinas Bùberis) 1878 02 08Viena 1965 06 13Jeruzalė, žydų filosofas. Izraelio mokslų akademijos narys ir pirmasis prezidentas (1960–62).
Augo Lvove. 1896–1901 Vienoje, Berlyne, Leipcige, Ciuriche studijavo kultūros istoriją ir filosofiją. 1924–33 Frankfurto universitete dėstė judaiką. 1938 emigravo, gyveno Palestinoje (vėliau Izraelyje). 1938–51 dėstė Hebrajų universitete Jeruzalėje; profesorius. 1898 įsijungė į sionizmo judėjimą. 1916–24 Berlyne su Š. J. Agnonu leido žurnalą Jude, 1926–29 su kitais redagavo žurnalą Die Kreatur.
Filosofijos bruožai
Atnaujino žydų religinės tradicijos ir chasidizmo tyrimus. Iškėlė žmogaus ir Dievo, kaip žmogaus su kitu žmogumi, dialogo idėją. Anot M. Buberio, aukščiausias Tu yra Dievas. Žmogaus ir Dievo dialogas įprasminamas per santykį su kitu žmogumi, į kurį galima kreiptis ir kuriam privalu atsakyti. Taip dialogas tampa ne tik žmogaus ir Dievo bendravimo forma, bet ir bendruomenės pagrindu. Dialoginis santykis neleidžia sudaiktinti asmeninių santykių ar kito žmogaus, traktuoti jo kaip priemonės savo tikslams siekti. Pasaulio istorija yra Dievo, kaip amžinojo Tu, ir žmogaus, kaip jo kūrinio bei lygiaverčio partnerio, dialogas, per kurį Dievas ir apsireiškia. M. Buberis teigė, kad žydų tautos misija yra dialogas su Dievu, duodantis žmogiškumo pavyzdį kitoms tautoms. Tikraisiais judėjais M. Buberis laikė chasidus, nes jų santykis su Dievu yra netradicinis, religingumas išgyvenamas, ekstaziškas. Teigė arabų ir žydų taikaus sugyvenimo vienoje valstybėje idėją. M. Buberio veikalai turėjo įtakos moderniosios pedagogikos, filosofijos, psichiatrijos, protestantų ir katalikų teologijos raidai.
Martin Buber
Kiti veikalai
Parašė veikalus: Rabino Nachmano istorijos (Die Geschichten des Rabbi Nachman 1906), Baal Šem Tovo legenda (Die Legende des Baal Schem 1908), Danielis: Pokalbiai apie realizaciją (Daniel: Gespräche von der Verwirklichung 1913), Šventasis kelias (Der heilige Weg 1919), Kalbos apie žydiškumą (Reden über das Judentum 1923), Aš ir tu (Ich und Du 1923), Paslėpta šviesa (Das verborgene Licht 1924), Chasidų knygos (Die chassidischen Bücher 1928), Religija ir filosofija (Religion und Philosophie 1931; rinkinys), Dievo karalystė (Königtum Gottes 1936), Mozė (Moseh 1945), Žmogaus kelias (Der Weg des Menschen 1948), Žmogaus problema (Das Problem des Menschen 1948), Chasidų pasakojimai (Die Erzählungen der Chassidim 1949), Utopijos keliai (Pfade in Utopia 1950), Du tikėjimo būdai (Zwei Glaubensweisen 1950), Izraelis ir Palestina: Vienos idėjos istorija (Israel und Palästina: Zur Geschichte einer Idee 1950), Pranašų tikėjimas (Der Glaube der Propheten 1950), Utopinis socializmas (Der utopische Sozialismus 1952), Dialogo principas (Die Schriften über das dialogische Prinzip 1954, lietuvių kalba 2 d. 1998–2001).
L: A. Anzenbacher Die Philosophie Bubers Wien 1965; G. Wehr Martin Buber Zürich 1991.
1076