Maskvõs gasras, 1812 09 14–18 per Prancūzijos–Rusijos karą Maskvoje kilę gaisrai. Prancūzams artėjant prie Maskvos Rusijos kariuomenės vyriausiasis vadas M. Kutuzovas įsakė kariuomenei atsitraukti iš miesto. Maskvos padegimus, kad turtas ir infrastruktūra neatitektų priešui, suplanavo miesto vadovas (karinis gubernatorius) Fiodoras Rostopčinas.
Dauguma civilių gyventojų prieš įsiveržiant Prancūzijos kariuomenei (09 14) iš Maskvos t. p. pasitraukė: iš maždaug 270 000 jų liko apie 6000 ir dar apie 15 000 sužeistų rusų karių (maždaug 8000 jų vėliau žuvo arba pateko į prancūzų nelaisvę). Pirmieji gaisrai 09 14 buvo sukelti Jauzos rajone, kitą dieną – vadinamojoje vokiečių slabadoje ir Pokrovkos rajone. Prie gaisrų plitimo prisidėjo tai, kad prisigrobę turto miestiečiai ir prancūzų kareiviai padeginėjo sandėlius ir kitus pastatus, miesto valdžia gyventojus skatino padegti savo namus, gaisrą didino ir stiprus vėjas. 09 16 Prancūzijos imperatorius ir vyriausiasis kariuomenės vadas Napoleonas I dėl gaisro buvo priverstas iš Maskvos persikelti į užmiestį (Petro I rūmus). Rusijos kariai kazokai padegė tiltą per Maskvos upę, prancūzų kareiviai – Naująjį artilerijos dvarą (arsenalą). Gaisras nuniokojo didesniąją Maskvos dalį (nepažeista liko ketvirtadalis ploto). Po gaisro Napoleonas I grįžo į miestą. Padegimais buvo apkaltinti daugiausia buvę kaliniai ir rusų policininkai, apie 400 padegėjų sušaudyta.
Maskvos gaisras (1813, dailininkas Aleksandras Smirnovas, Borodino mūšio muziejus Maskvoje)
1812 10 19 iš Maskvos pradėjusios trauktis prancūzų pajėgos, padėjusios sprogmenų apdegusiame arsenale, Jono Didžiojo varpinėje, Kremliaus bokštuose ir sienose, padegė Kremliaus rūmus. Buvo susprogdinta dalis Kremliaus sienos ir 3 bokštai, keli bokštai stipriai apgadinti (ne visi sprogmenys suveikė, pastatams išlikti padėjo ir lietus). 10 22 į miestą įžengę Rusijos karo veikėjo A. Benkendorfo vadovaujami kavalerijos daliniai naujus gaisro židinius užgesino.
Anot rusų istoriko Ivano Katajevo, per Maskvos gaisrą sudegė 6496 gyvenamieji namai iš 9151, 122 maldos namai iš 329.
1813 02 Rusijos imperatorius Aleksandras I įsteigė Maskvos atstatymo komisiją (veikė iki 1843). Jos nariai buvo žymūs architektai O. Bove (vadovavo Raudonosios aikštės ir Kremliaus rekonstrukcijai), Afanasijus Grigorjevas ir kiti. Miestas atstatytas pagal specialiai parengtą planą, iki 1816 iš dalies atkurti gyvenamieji pastatai, vėliau praplėstos pagrindinės gatvės.
Maskvos gaisrai; 1812 metų Maskvos gaisras; 1812 metų Maskvos gaisrai
L: I. M. Katajev Otečestvennaja vojna i russkoe obšestvo t. 4: Moskovskij požar Moskva 1911; V. N. Zemtsov 1812 god. Požar Moskvy Moskva 2010; T. A. Molokova Vosstanovlenie Moskvy posle požara 1812 g.: novyj oblik goroda / Vestnik MGSU Nr. 6 2012.
1088