masonai

masònai (pranc. maçon – mūrininkas), laisveji mrininkai, tarptautinis etinis judėjimas.

masonų simboliai

Veikia uždaros draugijos, kurių nariai puoselėja tuos pačius dorovinius ir metafizinius idealus. 21 a. vienija apie 6 mln. narių (apie 2,5 mln. Jungtinėse Amerikos Valstijose, daugiau kaip 200 000 Didžiojoje Britanijoje). Masonų skelbiamas tikslas – dorovinis tobulėjimas, labdara, pasaulio, kuriame viešpatautų tarpusavio meilė, laisvė, tolerancija, kūrimas (žmonijos šventovės statymas).

Struktūra ir veiklos principai

Vienos, viso pasaulio masonams vadovaujančios, institucijos nėra. Masonų judėjimo pagrindinis organizacinis vienetas – ložė (masonų bendruomenė). Kandidatai į ložes turi būti dori, tikėti Aukščiausiaja Būtybe (Absoliutu) ir sielos nemirtingumu. Ložių susirinkimai vyksta ritualizuota forma, naudojami daugiausia architektūriniai simboliai, kuriais iliustruojamos etikos ir doros pamokos. Dvasinis tobulėjimas vertinamas laipsniais (mokinys, pameistrys, meistras). Lėšos naudojamos šalpai, ligoninėms išlaikyti ir kitiems tikslams.Didžiosios Ložės (pvz., kiekvienoje Jungtinių Amerikos Valstijų valstijoje yra atskira Didžioji Ložė) steigia sau pavaldžias ložes. Didžiųjų Ložių tarpusavio santykiai priklauso nuo viena kitos pripažinimo. Jeigu viena Didžioji Ložė nustato, kad kita Didžioji Ložė laikosi teisingų veiklos principų, pastaroji (ir visos nuo jos priklausomos) pripažįstama reguliaria (draugiška), jeigu ne – nereguliaria. Kiekviena Didžioji Ložė yra visiškai savarankiška, dėl to šie principai traktuojami įvairiai. Nesutarimus dažniausiai kelia moterų teisė dalyvauti masonų veikloje (jas pradėta įsileisti į ložes 19 a. pabaigoje, bet ir 21 a. dauguma masonų ložių – tik vyriškos) ir Aukščiausiosios Būtybės pripažinimas. Dauguma masonų visgi laikosi Londono Didžiosios Ložės magistro Jameso Andersono Masonų konstitucijos (The Constitutions of the Free-Masons 1723) principų.

masonų simboliai

Istorija

Ankstyvoji masonų draugijų istorija dėl jų slaptumo beveik nežinoma. Manoma, masonų draugijos atsirado iš vidurinių amžių katedrų statytojų (mūrininkų) cechų (gildijų). Jų amatui reikėjo specialių žinių, tokių įgūdžių turintys žmonės laisvai keliaudavo, susiradę darbo būdavo priimami į laikiną bendriją, gyvendavo laikiname namelyje – ložėje (anglų kalba lodge). Mokiniams jie perduodavo ne tik amato paslaptis, bet ir savitas dvasines vertybes. Smunkant katedrų statybai narių mažėjo, tokie cechai įsteigė garbės nario titulą. Ilgainiui iš jų radosi tik simbolinių laisvųjų mūrininkų ložės, kurios 17–18 a. perėmė vidurinių amžių statytojų (mūrininkų) cechų (brolijų) ir riterių bei mistinių ordinų tradicijas (ritualus, aprangą). Istoriškai susiklostė dvi svarbiausios masonų šakos: vieni (dauguma, ypač anglosaksų šalyse) pripažįsta Anglijos Vieningosios Didžiosios Ložės (United Grand Lodge of England, įkurta 1813), kiti – Prancūzijos Didžiųjų Rytų (Grand Orient de France, įkurti 1728) veiklos principus. Šios Didžiosios Ložės viena kitą laiko nereguliariomis nuo 1877, kai Prancūzijos Didieji Rytai pradėjo nereikalauti iš narių, kad šie pripažintų tikį Aukščiausiaja Būtybe (19 a. pabaigoje pradėjo nariais priimti ir moteris).

Įtaka

Masonų įtaka kai kurių šalių politiniam gyvenimui buvo ryški, pvz., 19 a. pradžioje Ispanijoje, Italijoje daugiausia masonai skleidė liberalias idėjas, jų įtakoje Portugalijoje 1820 kilo revoliucija. Masonai buvo politiniai veikėjai B. Franklinas, G. Washingtonas, G. J. Dantonas, todėl jų idėjos turėjo didelę įtaką Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucijai ir Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijai. 19 a. Prancūzijoje ir daugelyje kitų katalikiškų šalių masonai darė poveikį liberaliems, antiklerikaliniams, respublikoniškiems sąjūdžiams, Italijos risordžimentui (G. Garibaldi, C. B. di Cavouras), Lotynų Amerikoje – kovai dėl nepriklausomybės (S. Bolívaras, J. de San Martinas). Katalikų ir stačiatikių šalyse valstybė ir Bažnyčia masonų veiklą draudė (pvz., 1884 popiežius Leonas XIII išleido antimasonišką encikliką Humanum genus), protestantiškose – masonai buvo glaudžiai susiję su valdančiuoju elitu (masonai buvo daugelis Danijos, Norvegijos ir Švedijos karalių, Prūsijos karaliai Frydrichas II Didysis ir Frydrichas Vilhelmas III). Rusijos ir Turkijos veikiamoje buvusioje Vidurio ir Rytų Europoje masonų buvo nedaug, bet jie darė įtaką valstybės gyvenimui, 20 a. 3–4 dešimtmečiais paveikė ir Turkijos kultūrą (arabų raidynas pakeistas lotyniškuoju, įvestas Grigaliaus kalendorius; masonas buvo turkų tėvu vadinamas Atatürkas). 20 a. totalitarinėse komunistinėse ir fašistinėse valstybėse masonų veikla buvo draudžiama, Vokietijoje valdant naciams jų labai sumažėjo. Po Antrojo pasaulinio karo padaugėjo masonų tarptautinių susivienijimų. Dauguma jų laikosi Prancūzijos Didžiųjų Rytų principų, pvz., 1961 įkurti Masonų Strasbūro kreipimosi signatarų ryšių ir informacijos centras (centras – Briuselis), Tarptautinis masonų susivienijimas Catena (registruotas Buchbache, Vokietija). Anglijos Vieningosios Didžiosios Ložės principų šalininkų vienintelis didesnis tarptautinis susivienijimas yra 1909 įkurta Šiaurės Amerikos didžiųjų magistrų konferencija. Jos veikloje dalyvauja Lotynų Amerikos ir kitų šalių masonų magistrai. 21 a. masonų įtaka kultūriniam ir politiniam šalių gyvenimui yra maža.

Masonai ir Lietuva

Lietuvoje masonų veiklos pradžia siejama su 18 a. viduriu – tada didikai pradėjo burtis į lenkiškas ložes. Pirmieji žymesni masonai: Ignas Oginskis, K. S. Radvila, Jurgis Vielhorskis.

1776 02 23 pirmoji masonų ložė dabartinėje Lietuvos teritorijoje įkurta Klaipėdoje – Memfis (veikė iki 1935), 11 18 pirmoji ložė Vilniuje – Šv. Karolio riterių komandorija, 1778 iš jos susikūrė Vilniaus Gerojo ganytojo ložė, 1780 ji suskilo į tris ložes: Gerojo Ganytojo (veikė prancūzų kalba), Išminties šventovės (vokiečių kalba) ir Uoliojo lietuvio (lenkų kalba). 1781 suvienijus esamas ložes įkurta Didžioji provincijos ložė Lietuvos tobuloji vienybė (magistras M. K. Oginskis). 1784 įkuriama Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Didžiųjų Rytų ložė (veikė iki 1794). Po Abiejų Tautų Respublikos trečiojo padalijimo Austrijai atitekusioje teritorijoje masonų veikla buvo uždrausta 1795, Rusijai – 1797, Prūsijai – masonams leista veikti, bet vietos ložės tapo pavaldžios Berlyno Didiesiems Rytams.

Aleksandrui I (masonui) pradėjus valdyti Rusiją, dėl palankios valdžios nuostatos masonų atžvilgiu 1812 Vilniuje atkurta ložė Uolusis lietuvis (24 nariai, 1814 – 16), 1816 – Tobuloji vienybė, 1817 – Gerasis ganytojas. Susikūrė Tobulajai vienybei pavaldžios ložės: 1817 Raseiniuose – Palemonas, 1818 Vilniuje – Sokrato mokykla ir 1819 Slavų erelis (rusiška), 1821 Ukmergėje – Dorovės triumfas. 1816–19 Lietuvoje veikė 12 masonų ložių, turėjusių apie 700 narių. 19 a. pradžioje masonų ložės Lietuvoje naudojo septynių įšventimo laipsnių sistemą, ložėms priklausė daug žymių aristokratų ir bajorų, rašytojų, menininkų (M. K. Oginskis, Liudvikas Plateris, M. L. Rėza, J. Rustemas).

1822 Aleksandras I masonų ložes oficialiai uždraudė dėl visuomenės nepakantumo asmenybės varžymui, priespaudai, kartu ir baudžiavai ugdymo, revoliucingumo (brendo dekabristų sukilimas, kurio vadai buvo masonai), veiklos slaptumo. 20 a. pradžioje masonų veikla atgijo: 1910 įsikūrė Vilniaus ložė Vienybė, 1911 – Lietuva (1921 ji atgaivinta Kaune), Lenkijos okupuotame Vilniuje veikė ložė Tomas Zanas (įkurta 1921). Masonai buvo V. Bielskis, M. Biržiška, V. Biržiška, P. Bugailiškis, V. Čepinskis, V. R. Jurgutis, V. Krėvė, D. Malinauskas, M. P. Römeris, M. Sleževičius, J. Šaulys. Manoma, masonams priklausė G. Petkevičaitė‑Bitė. Lietuviai masonai nesugebėjo įkurti savo Didžiosios Ložės, nebuvo pripažinti kitų šalių Didžiųjų ložių. Masonų veikla buvo politiškai angažuota. 1940 SSRS okupacija nutraukė masonų veiklą Lietuvoje, Klaipėdos krašte ji dėl pronacinių jėgų įtakos nutraukta dar 1935.

1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę masonų veikla atgijo. 1993 Vilniuje įkurta ložė Renaissance – ložės Die Brückenbauer (Hamburgas), vėliau tapusios Lietuvos laisvųjų mūrininkų Didžiosios Ložės A.F. & A.M. (Lietuvos senųjų laisvųjų ir pripažintųjų mūrininkų Didžioji Ložė) garbės lože, filijinė narė. 2002 įsteigta Lietuvos laisvųjų mūrininkų Didžioji Ložė A.F. & A.M., jai pavaldžios: Renaissance, Vilnius Orient (Vilnius; įkurta 1995), Uolusis lietuvis (Vilnius; įkurta 1999), Šv. Jono (Kaunas; įkurta 2005), Memfis prie obelisko (Klaipėda; įkurta 2011), Skaryna (Vilnius; įkurta 2014, veikia baltarusių kalba), Adomas Mickevičius (Vilnius; įkurta 2017), Po Gintarine Karūna (Palanga; įkurta 2018), Vilnius Arch (Vilnius; įkurta 2018), Aušra (Šiauliai; įkurta 2018). 2004 Anglijos Vieningoji Didžioji Ložė pripažino Lietuvos laisvųjų mūrininkų Didžiąją Ložę A.F. & A.M. teisėta reguliaria lože, ji palaiko santykius su 35 Didžiosiomis Ložėmis.

2005 Rygoje įvyko Baltijos jūros baseino valstybių masonų ložių atstovų forumas. Šių šalių masonų ložės dažniausiai naudoja trijų įšventimo laipsnių sistemą, jų nariai renkasi bent kartą per mėnesį, renka savo pareigūnus ir Sosto meistrą. Dauguma jų – mokslo ir meno žmonės, gydytojai, verslininkai.

2007 Lietuvoje masonų ložėms priklausė apie 100 narių. Jie remia Lietuvos vaikų namus.

Kaune veikia ir Prancūzijos Didžiųjų Rytų krypties masonų ložė, šios ložės branduolį sudaro Kauno akademinė visuomenė.

Pasaulį valdo Masonai? O kas valdo juos? / sudarytojas G. Rimkus Vilnius 2000; P. Naudon Masonai (Kas tai?) Vilnius 2005; A. Giese Laisvieji mūrininkai Vilnius 2006; L. Kastanauskaitė Lietuvos inteligentija masonų ir paramasoniškose organizacijose 1918–1940 Vilnius 2008.

masonų ložė; Uolusis lietuvis