matemãtinės lentẽlės, pagalbinės skaičiavimo priemonės – funkcijų reikšmių, apskaičiuotų tam tikroms argumento reikšmėms, rinkiniai. Paprasčiausios yra daugybos, logaritmų, trigonometrinių funkcijų lentelės. Matematinės lentelės tikslumą apibūdina funkcijos reikšmių, dešimtainių ženklų arba reikšminių skaitmenų skaičius – dažniausiai 4, 5, 7, 8, 10. Būdingos matematinių lentelių savybės yra argumento žingsnis (2 gretimų argumento reikšmių skirtumas) ir argumento kitimo sritis.
Apie 2000 pr. Kr. Babilone sudarytos funkcijų 1/n, n2, n3, n2 + n3 (n – natūralusis skaičius) lentelės. Klaudijaus Ptolemajo (2 a.) Almageste yra išlikusios 0–180° lankų stygų lentelės. 15 a. Regiomontanus apskaičiavo dešimtainės sistemos sinusų lenteles 7 ženklų tikslumu su 1′ žingsniu. Skaičiuotos, plėstos pildytos trigonometrinių funkcijų lentelės (M. Kopernikas, Georgas Joachimas Rheticus, Bartholomaeusas Pitiscus), 1614, 1617 sudarytos logaritmų lentelės (J. Napieris, dešimtainių logaritmų – H. Briggsas). 19 a. funkcijų ir jų lentelių gerokai padaugėjo.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.