Béjart Maurice (Morisas Bežãras), tikr. Berger 1927 01 01Marselis 2007 11 22Lozana, prancūzų šokėjas, choreografas, pedagogas. Prancūzų akademijos narys (1995). Šokio mokėsi Marselyje, Paryžiuje, Londone. 1949–52 M. Inglesby tarptautinio baleto, B. Cullberg baleto ir Švedijos karališkojo baleto Stokholme trupių šokėjas. 1953 Paryžiuje įsteigė baleto trupę Ballets de l’Étoile (nuo 1957 Paryžiaus baleto teatras), 1957 – Maurice’o Béjart’o baleto teatrą; buvo jo vadovas, choreografas. 1960–92 Briuselyje ir Lozanoje vadovavo trupei XX amžiaus baletas (1987–92 Béjart Ballet Lausanne); su ja gastroliavo Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europoje (Lietuvoje 1987). 1971–88 Lozanoje vadovavo indų šokio mokyklai MUDRA, nuo 1992 – šokio mokyklai ir trupei RUDRA (mokyklų ir trupės įkūrėjas).
M. Béjart’as (kairėje; greta baleto artistai N. Beredina ir P. Skirmantas) per gastroles Lietuvoje (1987)
M. Béjart. M. Béjart’as ir M. Seigneuret šoka baleto spektaklyje Simfonija vienišam žmogui (1955, pagal P. Schaefferio ir P. Henry muziką, choreografas M. Béjart’as; trupė Ballets of Star)
M. Béjart. Baleto spektaklio Bolero scena (pagal M. Ravelio muziką)
Pastatė daugiau kaip 160 baletų, choreografijos spektaklių; žymiausi: Simfonija vienišam žmogui (1955, pagal P. Schaefferio ir P. Henry muziką), I. Stravinskio Šventasis pavasaris ir Ugnies paukštė (1959, 1970), Keturi Aymono sūnūs (pagal 15–16 a. muziką), M. Ravelio Bolero (abu 1961), Devintoji simfonija (1964, pagal L. van Beethoveno muziką), Bhaktis (1968, pagal indų muziką), Nižinskis – dieviškasis klounas (1971, pagal P. Čaikovskio ir P. Henry muziką), Mūsų Faustas (1975, pagal J. S. Bacho muziką), Piaf (1988, pagal E. Piaf dainas), R. Wagnerio Žiedai tarp žiedų (1990), Tiems, kuriems gyvenimas pagailėjo laiko (1998, skirtas nuo AIDS mirusiems šokėjams; pagal įvairių kompozitorių muziką). Choreografijoje pasiekė klasikinio ir moderniojo šokio sintezę, derino klasikinę ir įvairių tautų liaudies muziką. Sukūrė choreografijų filmams. Parašė knygų (Akimirkos kito gyvenime. Memuarai / Un instant dans la vie d’autrui Mémoires 1979). Imperatoriškoji premija (1993).
L: M. F. Christout Béjart Paris 1972.
2540