máurų mẽnas, Arabų kalifato valdomos Šiaurės Afrikos (Alžyro, Tuniso, Maroko) ir Pietų Ispanijos (Granados, Málagos, Almerijos, Sevilijos) viduramžių (8–15 a.) dailė ir architektūra.
Didžiosios mečetės Kordoboje kupolas (10 a.)
Maurų menas nebuvo vienalytis, jame susiliejo arabų, berberų, indų, persų ir vestgotų meno tradicijos. Skirtingai plėtotas Šiaurės Afrikoje ir Pietų Ispanijoje (čia plito ispanų‑maurų stilius). Statyti tvirtoves primenantys ansambliai, kuriuos sudarė saikingai dekoruoti, tektoniškų tūrių pastatai su aklinomis sienomis (Sidi‑Ukbos mečetė Kairuane, 8 a., Didžioji mečetė Tunise, 732, perstatyta 9 a.), rafinuotų formų, įmantriai puošti statiniai (Alhambra Granadoje, 13–15 amžius). Architektūrai būdinga mečetės su erdviu vidiniu kiemu, į jį atsiveriančia daugianave maldykla su daugybe kolonų ir kvadratiniu minaretu, asimetriško plano rūmai. Sakralinėje (mečetės – Kordoboje, 785, perstatyta 10 a., Hasano Rabate, Kutubija Marrakeše, abi 12 a.) ir visuomeninėje (medresė Fese, 14 a.) architektūroje taikytos pasaginės, smailiosios, daugialapės ir pleištinės arkos, stalaktitiniai skliautai, artesonadas, sienos dekoruotos medžio raižyba, stiuko ornamentais (arabeskomis), spalvinga stiklo ir majolikos plytelių mozaika, marmuro inkrustacija.
Kurtos iliuminacijos. Miestuose klestėjo dailieji amatai, gaminti ginklai, odos, stiklo, keramikos ir tekstilės dirbiniai. Maurų taikomajai dailei būdinga raiškus ornamentas, ryškios spalvos, naudota sudėtingos technikos. Keramika dekoruota liustru ir smulkiu augaliniu ornamentu (daugiausia Valensijoje, Málagoje). Buvo audžiami persų tekstilę primenantys augaliniais ir geometriniais raštais, kartais kufiškuoju raštu dekoruoti šilkiniai audiniai, rišami kilimai. Maurų meno tradicijos plito ir iširus Arabų kalifatui. Turėjo įtakos maurų stiliui ir mudecharų stiliui susiklostyti.
Alhambros ansamblio Liūtų kiemas (14 a. antra pusė)
L: O. Grabar The Art and Architecture of Islam 650–1250 London 1987.
2972