Maveranachras

Ismailo Samani mauzoliejus Bucharoje (9–10 amžius)

Maveranãchras (Maveranahr), vidurinių amžių istorinė sritis Vidurinėje Azijoje. Susidarė 7–8 a. Amudarjos dešinįjį krantą nukariavus arabams (arabų kalba maveranahr – vieta už upės). Vėliau apėmė teritoriją tarp Amudarjos ir Syrdarjos aukštupių ir vidurupių. Maveranachras buvo vienas islamo civilizacijos, ūkio (per jį ėjo Didysis šilko kelias) ir kultūros centrų; čia klestėjo mokslas, menas, architektūra, literatūra. Seniausi ir didžiausi miestai: Samarkandas, Buchara, Chudžandas. 9–10 a. Maveranachras priklausė Samanidams, 11 a. – Karachanidams. Apie 1220 jį nukariavo Čingischanas, 14 a. antroje pusėje – Timūras. Vėliau valdė Timūridai, 16 a. pradžioje – Šeibanidai, kurie įkūrė Bucharos chanatą (1866 prijungtas prie Rusijos imperijos).

Timūras atvyksta į Samarkandą (Sharafo al-din 'Ali Yazdi Užkariavimo knygos (Zafarnama) miniatiūra, 1436, Freero dailės galerija Vašingtone)