McCarrano ir Walterio įstatymas (Makãrano ir Vòlterio įstãtymas), ofic. Imigrãcijos ir pilietýbės ãktas, Jungtinių Amerikos Valstijų įstatymas, reguliuojantis imigraciją, natūralizaciją ir pilietybės suteikimą.
Priimtas 1952 senatoriaus Patricko Anthony McCarrano ir Atstovų Rūmų nario Franciso Walterio iniciatyva. Panaikino rasinius imigracijos apribojimus, bet paliko 1924 Imigracijos įstatymo nustatytą kvotų sistemą ir tam tikrų šalių bei tam tikrų kategorijų piliečių imigracijos ribojimo praktiką – pirmenybė buvo teikiama imigrantams iš Didžiosios Britanijos, Airijos ir Vokietijos, t. p. profesinių gebėjimų asmenims.
McCarrano ir Walterio įstatymas sugriežtino imigrantų atranką valstybės saugumo požiūriu, leido deportuoti iš šalies Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybės neturinčius asmenis, dalyvaujančius vadinamojoje ardomojoje (pvz., komunistinėje) veikloje. Daugelį McCarrano ir Walterio įstatymo straipsnių pakeitė 1965 Imigracijos ir pilietybės įstatymas.
-Immigration and Nationality Act; -McCarran–Walter Act