Reinỹs Mečislovas 1884 02 05Madagaskaras (Utenos apskr.) 1953 11 08Vladimir (Rusija; mirė kalėjime, palaidotas bendrame kape), Lietuvos katalikų arkivyskupas, antisovietinio pasipriešinimo dalyvis. Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas (1939). Dievo tarnas (1990). Filosofijos dr. (1912).

Išsilavinimas

1905 baigė Vilniaus kunigų seminariją, 1909 – Dvasinę katalikų akademiją Sankt Peterburge. 1907 įšventintas kunigu. 1909–12 studijavo filosofiją, teologiją, gamtos mokslus ir psichologiją Filosofijos institute prie Louvaino universiteto, 1913–14 – apologetiką Strasbūro universitete.

Veikla

Prieš I pasaulinį karą grįžo į Lietuvą. 1914–15 vikaras Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje, 1915–22 Vilniaus pedagoginių kursų ir lietuvių gimnazijos kapelionas, mokytojas. 1916–22 Vilniaus kunigų seminarijoje dėstė filosofiją ir sociologiją; profesorius. 1922–40 Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 Lietuvos universitetas) Teologijos ir filosofijos fakulteto Psichologijos katedros vadovas, iki 1940 dėstė bendrąją, lyginamąją ir pedagoginę psichologiją. 1915–26 Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys, 1925 09 25–1926 04 21 Lietuvos užsienio reikalų ministras, dalyvavo rengiant nepuolimo sutartį su SSRS. 1923 prelatas, 1926 titulinis Tididos vyskupas ir Vilkaviškio vyskupo A. Karoso koadjutorius, 1940 titulinis Kipselos arkivyskupas ir Vilniaus arkivyskupo R. Jałbrzykowskio padėjėjas. Nuo 1942 – Vilniaus, Minsko ir Mogiliavo (Baltarusija) arkivyskupijų apaštališkasis administratorius.

Mečislovas Reinys

Mečislovo Reinio gimtinė (Madagaskaras, Utenos apskr.)

Vilniuje organizavo ateitininkų kuopelę, dalyvavo kaimo katalikiško jaunimo sąjungos Pavasaris renginiuose. 1919 02 22 už reikalavimą mokyklose dėstyti tikybą bolševikų suimtas. 1922 dalyvavo įkuriant Lietuvių katalikų mokslo akademiją, buvo jos pirmasis sekretorius. Nuo 1924 dalyvavo Katalikų veikimo centro darbe. 1934 su vyskupu A. Karosu surengė pirmąjį Vilkaviškio vyskupijos eucharistinį kongresą. 1944 sovietams vėl okupavus Lietuvą buvo bandoma M. Reinį priversti vyresnybės vardu pasirašyti kreipimąsi į Lietuvos partizanus, kviečiantį juos legalizuotis. Arkivyskupas atsisakė, 1947 raštu sovietų valdžiai protestavo prieš Bažnyčios ir tikinčiųjų teisių varžymą. Tais pačiais metais buvo suimtas, apkaltintas dalyvavimu antisovietinėje nacionalistinėje organizacijoje ir antisovietine agitacija, nuteistas 8 metams ir įkalintas Vladimiro (Rusija) kalėjime. 1989 reabilituotas.

Rašytinis palikimas

Rašė filosofijos, religijos, pedagogikos, psichologijos, visuomenės gyvenimo, politikos ir kitomis temomis, išvertė teologijos ir psichologijos knygų. Knygoje Rasizmo problema (1939) pasisakė prieš nacionalsocialistų rasistinę doktriną.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką