Rosso Medardo (Medardas Ròsas) 1858 06 21Turinas 1928 03 31Milanas, italų skulptorius. Impresionizmo atstovas. Nuo 1870 su tėvais gyveno Milane, 1875–79, 1882 Breros dailės akademijoje studijavo tapybą. 1889–1915 gyveno Paryžiuje, bendravo su É. Zola, E. Degas, nuo 1894 – su A. Rodinu. Priešinosi akademistinėms (akademizmas) nuostatoms.
M. Rosso. Vaikas prie krūties (terakota, gipsas, vaškas, 1889, Nacionalinė moderniojo ir šiuolaikinio meno galerija Romoje)
Kūriniuose impresionistiškai vaizdavo kasdienio gyvenimo reiškinius, didmiesčių skurdą, siekė užfiksuoti tikrovę, perteikti regimąjį akimirkos įspūdį, nuotaiką (Benamis berniūkštis 1882). Nuo 1883 kūryboje taikė novatoriškas raiškos priemones – vašką (Durininkas), gipsą (Kito kūnas). Sukūrė vaško, bronzos daugiafigūrių skulptūrinių kompozicijų (Pokalbis sode 1893), portretų (Moteris su vualiu 1893, Madam Noblet, apie 1898), vaikų portretinių galvučių (Mergaitė juokiasi 1889, Ecce Puer 1906). Kūriniuose pabrėžė psichologinę charakteristiką, formų plastiškumą, faktūrą, šviesos ir šešėlių kontrastus. Siekė skulptūrą priartinti prie tapybos. Dalyvavo tarptautinėse parodose (Venecijos bienalėje, 1914). M. Rosso kūryba turėjo įtakos italų skulptūros raidai, futurizmui, U. Boccioni.