Medvgalio pliakalnis ir klgrinda yra Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, Karūžiškės kaime (Laukuvos seniūnija), žemesniojoje Medvėgalio kalvos (Pilies kalno) viršūnėje. Priklauso Varnių regioniniam parkui.
Piliakalnis, priešpilis ir kūlgrinda
Medvėgalio piliakalnis; čia buvusią medinę pilį 1329 sudegino Vokiečių ordinas
Medvėgalio piliakalnis
Piliakalnio šlaitai statūs, 25–26 m aukščio. Aikštelė trapecinė, 30 × 90 m dydžio. Piliakalnis buvo įtvirtintas 3 grioviais. Aikštelės kraštus juosė pylimas, dabar siekiantis 1–1,5 m aukščio. Žemiau jo yra 2,5–10 m pločio ir iki 1 m gylio grioviai, už kurių supiltas iki 2 m aukščio antrasis pylimas. Žemiau jo yra antrasis griovys (3 m pločio, 0,5 m gylio), už jo – nedidelis pylimas ir trečiasis 40 m pločio, 4 m gylio griovys. Piliakalnio šoniniuose šlaituose grioviai jungėsi. Piliakalnyje stovėjo Medvėgalio pilis, minima 1316 ir priklausiusi Žemaitijos gynybinei sistemai. 1329 pasidavė Vokiečių ordino kariuomenei, pilies gynėjai buvo pakrikštyti, bet greitai atsimetė nuo krikščionybės. Spėjama, kad Medvėgalio piliakalnis buvo Medininkų žemės centras.
Medvėgalio piliakalnis
Į pietryčius nuo piliakalnio įrengtas priešpilis (vadinamasis Piliorių kalnas, arba Lapkalnis). Jo aikštelės dydis 9 × 30 m, pietrytiniame šlaite yra terasa. Į šiaurę nuo jo supiltas 50 m ilgio, 3 m pločio, 0,5 m aukščio užtvankos pylimas, žemumą į šiaurę nuo piliakalnio paversdavęs sekliu tvenkiniu. Per jį vedė kūlgrinda.
Alka ir papėdės gyvenvietė
Į pietvakarius nuo piliakalnio yra Alka vadinama kalva.
Pietvakarinėje ir šiaurrytinėje papėdėse yra papėdės gyvenvietė (užima 3 ha plotą). Ji tirta 2006 (vadovas Zenonas Baubonis); rasta iki 1,5 m storio kultūrinis sluoksnis, grublėtosios ir žiestos keramikos dirbinių, geležinis ir žalvarinis smeigtukai, geležinė adata, akmeninė trintuvė, molio tinko, gyvulių kaulų. Radiniai datuojami pirmo tūkstantmečio viduriu–14 amžiumi.
1329
Piliorių kalnas; Lapkalnis; Alka; Medvėgalio pilis; Medvėgalis; Pilies kalnas