medýnas, miško dalis, turinti vienodą sumedėjusios augalijos ardų sandarą, rūšinę sudėtį, augavietę. Medynuose augančių medžių lajos dažniausiai užima 30 % miško ploto, o brandos amžiaus medžių vidutinis aukštis yra ne mažesnis kaip 5 metrai. Medynai skiriasi forma, ardų kiekiu, rūšine sudėtimi, amžiumi, kilme, boniteto klase (medyno bonitetas), skalsumu, glaudumu, tankumu, tūriu, medžių stiebų tūriu ir jo prieaugiu.
Forma
Pagal formą medynai skirstomi j paprastuosius (vienaardžius) ir daugiaardžius. Dažniausiai skiriami 2 (pirmasis ir antrasis) arba tik 1 (pirmasis) ardas, rečiau 3. Pirmajam (viršutiniam) ardui priklauso vyraujantys pagrindiniai aukščiausi medžiai. Antrasis (žemutinis) ardas skiriamas, kai jį sudarančių medžių vidutinis aukštis viršija 4 m ir yra 25 % mažesnis už pirmojo ardo medžių aukštį, o antrojo ardo skalsumas 0,3 ir didesnis. Antrajame arde dažniausiai auga ūksmę pakenčiančių ir jauname amžiuje lėčiau augančių rūšių medžiai (eglės, liepos).
Rūšinė sudėtis
Pagal rūšinę sudėtį medynai būna grynieji (susidarę iš vienos rūšies medžių su nedidele kitų medžių priemaiša – vyresniuose medynuose iki 10 % tūrio, jaunuolynuose iki 20 %) ir mišrieji (mišrieji miškai). Medžių rūšis, kurios tūris medyne didžiausias, vadinama vyraujančia, o kuri geriausiai atitinka augavietės sąlygas ir ūkio poreikius – pagrindine. Gryniesiems dažniausiai priskiriami medynai, kurių vyraujančios medžių rūšies sudėties koeficientas yra 8 ir didesnis. Medžių grupė medyne, susidedanti iš tos pačios rūšies, amžiaus ir kilmės medžių ir priklausanti tam pačiam ardui, sudaro miško elementą (pvz., medynas, kuriame 60 % medžių tūrio yra 80 m. pušys, 20 % – 100 m. eglės ir 20 % – 60 m. eglės, turi 3 miško elementus).
Amžius
Medyno amžius nustatomas metais kiekvienam ardui pagal juos sudarančių miško elementų medžių amžių, o šis – suskaičiavus medžių (spygliuočių) menturius arba nukirstų medžių kelmo rieves. Augantys medžiai gręžiami specialiais grąžtais ir rievės skaičiuojamos paimtuose gręžinėliuose. Medynai pagal pirmojo ardo vyraujančios medžių rūšies amžių skirstomi į amžiaus klases ir amžiaus grupes: į vienaamžius (visų medžių amžius vienodas), santykinai vienaamžius (medžių amžiaus skirtumas ne didesnis kaip amžiaus klasė), santykinai įvairiaamžius (skirtumas ne didesnis kaip amžiaus grupė) ir įvairiaamžius (medžių amžiaus skirtumas didesnis kaip amžiaus grupė). Įvertinant medyno amžių skaičiuojamas vidutinis amžius metais, nustatoma amžiaus klasė, amžiaus grupė arba amžiaus intervalas pagal jauniausių ir vyriausių medyno medžių amžių.
pušų medynas
beržų medyno jaunuolynas
Skiriamos medyno brandumo 5 grupės: jaunuolynai, vidutinio amžiaus, bręstantys, brandūs ir perbrendę medynai. Yra 4 medyno formavimosi fazės: susidarymo, retinimosi, pomiškio pasirodymo (brandos) ir irimo. Medyno susidarymo fazė – kai atsiranda naujų medžių ir jų rūšių. Susivėrus lajoms prasideda retinimosi fazė. Medynui išretėjus ir artėjant prie brandos susidaro sąlygos pomiškiui atsirasti. Perbrendusių medynų medžiai neatsparūs pažeidimams ir ligoms, jie išvirsta, prasideda medyno irimas, gerėja pomiškio augimo sąlygos. Medyno susidarymo fazės rūšinė sudėtis nustatoma pagal stiebų skaičių, o vėliau – pagal stiebų tūrio santykį. Ardo sudėtis nustatoma dešimtosiomis vieneto dalimis arba procentais, pvz., sutartinis įrašas taksoraštyje 7P3B rodo, kad ardo pušų stiebų tūris sudaro 70 %, o beržų 30 % medyno tūrio.
Kilmė
Medyno kilmė būna natūralioji (savaiminė), kultūrinė (dirbtinė) ir mišrioji. Natūraliosios kilmės medynai (žėliniai) atsikuria savaime iš sėklų, ataugų (šaknų) arba atžalų (kelmų). Jie skirstomi į sėklinės ir vegetatyvinės (atauginės arba atžalinės) kilmės medynus. Kultūrinės kilmės medynai įveisiami sėjant arba sodinant. Mišriosios kilmės medynai dažniausiai būna dirbtinai įveistame medyno plote, kai savaime užsisėja medžių sėklos, išauga ataugos arba atžalos.
Bonitetas
Miško augimo sąlygos ir medynų produktyvumas vertinamas pagal bonitetines klases (medyno bonitetas).
Skalsumas
Pagal lajų susiglaudimo laipsnį nustatomas medyno skalsumas. Jei medyno lajose nėra tuščių prošvaisčių, skalsumas lygus vienetui. Pagal skalsumą skiriami tankūs (0,8–1,0), vidutinio tankumo (0,6–0,7) ir reti (0,3–0,5) medynai. Jei skalsumas mažesnis nei 0,3, sklypas laikomas mišku neapaugusia žeme (jame augantys medžiai aprašomi kaip pavieniai). Skalsumas nustatomas iš akies arba specialiu prietaisu.
Tūris ir prieaugis
Medyno tūris (be šakų) ir prieaugis apibūdina medyno našumą. Medyno tūris nustatomas pagal vidutinį aukštį, skersmenį (1,3 m aukštyje) ir skalsumą; naudojamos standartinės tūrių lentelės. Bendrasis tūrio prieaugis (priklauso nuo medžių rūšių, amžiaus, boniteto, skalsumo) parodo, kiek medienos priauga per vienus metus. Miškui senstant jis laipsniškai mažėja. Atskirų medynų prieaugis skiriasi.
Lietuvoje
Lietuvoje medynai užima 2068,2 tūkst. ha plotą (2023). Daugiausia santykinai vienaamžių medynų. Jų vidutinis amžius 54 metai. Pagal rūšinę sudėtį vyrauja mišrieji medynai, iš grynųjų – pušynai.
1047
2271
-miškas
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.