mẽdžiagų apýtaka, nenutrūkstamas, cikliškai pasikartojantis Žemės medžiagų judėjimas ir kaita; mechaninių, fizikinių, cheminių, biogeninių ir mišriųjų procesų visuma. Vyksta Žemės paviršiuje ir netoli jo (iki 10–20 km, vietomis 50–70 km nuo paviršiaus). Pagrindiniai medžiagų apytakos energijos šaltiniai yra Saulės spinduliuotė, vidinė Žemės šiluma ir gravitacinė energija. Skiriami du medžiagų apytakos pagrindiniai ciklai: didysis (geologinis) ir mažasis (biologinis). Didysis ciklas apima neorganinių cheminių medžiagų pernešimą iš vienos vietos į kitą; pagrindinį vaidmenį atlieka vandens apytaka (vanduo iš skystos pereina į dujinę, kartais ir į kietą būseną, po to vėl virsta skysčiu), šalutinį – oro judėjimas. Mažojo ciklo pagrindas – organinių medžiagų susidarymas ir skaidymas; cheminiai elementai patenka į gyvuosius organizmus, jiems žuvus – vėl į biotinę aplinką. Medžiagų apytaka apima daugybę procesų, kurių metu juda ir kinta cheminiai elementai, jų junginiai, gyvieji organizmai. Medžiagų apytakoje daugiausia dalyvaujantys cheminiai elementai sudaro cheminių elementų grupę (svarbiausi yra anglis, azotas, fosforas ir siera). Mažasis medžiagų apytakos ciklas yra dirvožemio susidarymo (dirvodaros) ir jo derlingumo pagrindas. Medžiagų apytakos ciklas – medžiagos kaitos procesų grandinė. Medžiaga, buvusi pusiausvira su tam tikra termodinamine sistema ir palikusi ją, t. y. patekusi į medžiagų apytakos ciklą, po kurio laiko tik iš dalies atgauna pirminį būvį. Ji skiriasi nuo pradinės medžiagos kiekybiškai ir kokybiškai. Dalis medžiagos įsitraukia į kitus apytakos ciklus arba kurį laiką lieka pusiausvira (iškrinta iš ciklo). Pvz., anglis, esanti atmosferoje anglies dioksido pavidalu, fotosintezės metu augalų asimiliuojama ir patenka į augalinių organinių medžiagų sudėtį. Dalis šių medžiagų per mitybos grandis patenka į kitus gyvuosius organizmus, kita dalis, augalui žuvus, suyra vėl išskirdama į atmosferą anglies dioksidą arba sudaro organines nuosėdas, kurios vėliau dalyvauja durpių, akmens anglių, naftos, dujų, dirvožemių formavimesi. Bet kurio ciklo trukmę galima sąlygiškai įvertinti laiku, kurio reikia, kad visa medžiagos masė pereitų ciklą 1 kartą. Apskaičiuota, pvz., kad viso Žemės atmosferoje esančio anglies dioksido, kurį fotosintezei sunaudoja augalai, ciklas trunka apie 300, deguonies ciklas apie 2000 metų. Medžiagų apytakoje vienu metu dalyvauja tik nedidelė tam tikras geosferas sudarančių medžiagų dalis.
Žemės raidoje medžiagų apytaka kito. Formuojantis geosferoms (maždaug prieš 4,5 mlrd. metų) vyravo medžiagų judėjimas iš Žemės gelmių į paviršių. Vėlesniais geologiniais periodais prasidėjo nenutrūkstama medžiagų apytaka atmosferoje, hidrosferoje ir litosferoje, o atsiradus gyvybei – ir biosferoje. Medžiagų apytakai didelę įtaką daro žmogaus ūkinė veikla. Gamtoje atsiranda naujų medžiagų, naujų kelių, kuriais tos medžiagos ir energija migruoja, todėl medžiagų apytakos tyrimai padeda ne tik nuodugniau pažinti gamtos procesus, bet ir racionaliau naudoti jos turtus.