megalòpolis (megalo… + gr. polis – miestas), didelis miestas, daugelio miestų ir gyvenviečių junginys; gyvenviečių aglomeracijų ir konurbacijų grupė. Dažniausiai susiklosto prie transporto magistralių, susijungus netoli vienas kito esantiems dideliems miestams. Būdinga labai didelis gyventojų tankis (iki 1000 žm./km2), policentrinė struktūra. 1961 terminą knygoje Megalopolis pirmasis pavartojo prancūzų geografas J. Gottmannas (1915–94), juo pavadindamas urbanizuotą teritoriją Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurės rytuose, išilgai Atlanto vandenyno pakrantės. Ji apima Bostono, Niujorko, Filadelfijos, Baltimorės, Vašingtono aglomeracijas (apie 40 mln. gyventojų).
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.