mėgdžiojimas

mgdžiojimas, sekmas, elgesys, veiksmas, atliekamas nusižiūrėjus į kito žmogaus veiksmą. Mėgdžiojimas yra spontaniškas elgesio išmokimo procesas, būdingas visų amžiaus tarpsnių žmonėms. Išoriškai mėgdžiojimo reiškiniai atrodo panašūs, bet įvairaus amžiaus žmonių mėgdžiojimo psichiniai mechanizmai yra skirtingi. Kūdikis, mėgdžiodamas suaugusiojo judesius ir balsą, bando užmegzti pirmą turiningą ryšį. Ikimokyklinio amžiaus vaikų mėgdžiojimas – būdas perimti prasmines žmonių veiklos struktūras. Šiame amžiaus tarpsnyje mėgdžiojimas vyksta keliomis pakopomis ir kinta kartu su ikimokyklinių vaikų pagrindine veikla – žaidimu: iš pradžių vaikas mėgdžioja akivaizdžiausius suaugusiojo veiklos momentus, žaisdamas juos modeliuoja ir tik tolydžio ima mėgdžioti tokį elgesį, kuris iš tikrųjų atspindi situacijos prasmę. Paauglys mėgdžiodamas siekia išoriškai (kartais ir savo vidumi) identifikuotis su kokia nors jam reikšminga asmenybe (referentiškumas) arba su apibendrintu elgesiu ir asmenybės ypatybių stereotipu (socialinis stereotipas). Suaugusiesiems mėgdžiojimas yra kai kurių rūšių profesinės veiklos išmokimo elementas, taip pat mados, autoritetingo žmogaus (labiau vyresnio amžiaus, užimančio aukštesnę socialinę padėtį, aukšto intelekto, gabaus praktinei veiklai asmens) elgesio, kalbos stiliaus, manieros mėgdžiojimas.