melancholija

melanchòlija (gr. melas, kilm. melanos – juodas + cholē – tulžis), būsena, pasireiškianti bendra liūdna savijauta, entuziazmo, nuotaikos, energijos stoka, apatija. Asmuo, dažnai apimtas melancholijos, vadinamas melancholiku.

Iki 20 amžiaus 3 dešimtmečio melancholijos terminu buvo vadinama liguista būsena, kuriai būdinga nepagrįstas liūdesys, taip pat sumažėjęs aktyvumas, sulėtėję judesiai ir mąstymas, įvairūs somatiniai negalavimai. Dabar melancholija dažniausiai vadinama depresija.

Pirmasis melancholojos terminą, kuris reiškė liūdesį, pamišimą, pavartojo senovės Graikijos gydytojas Hipokratas (sukūrė humoralinę temperamentų teoriją; manyta, kad tokią būseną sukelia išsiliejusi tulžis). Viduriniais amžiais melancholija buvo nepadori liga, tikėjimo stokos ženklas (Bažnyčia teigė, kad sergantieji melancholija yra blogi krikščionys, neturintys tinkamų tikinčiajam įpročių).

melancholikas