merinòsai (isp. merinos), avių veislės, turinčios ploną vilną. Merinosų kilmė neaiški. Manoma, jų būta jau 3000 prieš Kristų. Pavadinimas kilo iš maurų genties beni merines, kuri atsikėlė į Pietų Ispaniją iš Afrikos ir augino plonavilnes avis. Todėl šiuolaikiniai įvairių veislių (apie 70) merinosai yra kilę iš Ispanijos merinosų. Ilgą laiką buvo uždrausta juos išvežti į kitas šalis. Tik 16 a. viduryje merinosai įvežti į Angliją, 1623 – Švediją, 1726 – Rusiją, 1763 – Austriją, 1765 – Vokietiją, 1776 – Prancūziją, 1780 – Italiją, 1788 – Australiją, 1789 – Nyderlandus, 1793 – Jungtines Amerikos Valstijas ir kitur. Merinosai yra 3 produktyvumo krypčių: vilniniai, vilniniai mėsiniai ir mėsiniai vilniniai. Per metus prikerpama 4–10 kg 15–30 µm storio baltų (kartais juodų ar šviesiai pilkų) 7–30 cm ilgio vilnų. Svarbiausi savitumai: odos raukšlės, tvirtos kojos ir griaučiai, raguota arba beragė galva. Suaugę merinosai sveria 50–110 kg. Lietuvoje auginamos merinosų veislės – prekosai, Vokietijos ir mėsiniai merinosai.
merinosų veislės avinas
1060
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.