Miller Merton Howard (Mertonas Hovardas Mleris) 1923 05 16Bostonas (Masačusetso valstija) 2000 06 03Čikaga, Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomistas. Dr. (1952).
Išsilavinimas ir darbinė veikla
1943 baigė Harvardo universitetą, 1952 – Baltimorės Johnso Hopkinso universitetą. Per Antrąjį pasaulinį karą dirbo ekonomistu Jungtinių Amerikos Valstijų finansų ministerijoje, Federalinės rezervų sistemos valdyboje. 1952–53 dėstė Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje, 1953–61 Pittsburgho Carnegie technologijos institute (dabartinis Carnegie-Mellono universitetas), 1961–66 ir 1967–93 Čikagos universiteto Aukštojoje verslo mokykloje, 1966–67 Leuveno katalikiškajame universitete; profesorius (1961). 1976 Jungtinių Amerikos Valstijų finansų asociacijos prezidentas. 1983–85 Čikagos prekybos rūmų, 1990–2000 Čikagos komercinės biržos visuomeninis direktorius.
Merton Howard Miller
Mokslinė veikla
Mokslinių tyrimų pagrindinė sritis – korporacijų finansai. 1958–66 kartu su F. Modigliani sukūrė dvi invariantiškumo (vadinamąsias Modigliani-Millerio) teoremas, paaiškinančias įmonės pagrindinio kapitalo struktūros ir dividendų politikos ryšį su įmonės rinkos verte ir kapitalo sąnaudomis. Teigė, kad įmonės vertę nulemia ne jos pagrindinio kapitalo struktūra (įsipareigojimų akcininkams ir kreditoriams santykis), bet investavimo sprendimai ir pajamos, todėl akcininkų interesai geriausiai tenkinami maksimizuojant įmonės akcijų rinkos vertę.
Knygos
Svarbiausi veikalai: Finansų teorija (The Theory of Finance, su E. F. Fama, 1972), Makroekonomika: neoklasikinis įvadas (Macroeconomics: A Neoclassical Introduction, su Charlesʼu Uptonu, 1974), Taikomosios kainų teorijos apybraižos (Essays in Applied Price Theory, su R. H. Coase’u ir Reubenu Kesseliu, 1980), Finansinės inovacijos ir rinkos nepastovumas (Financial Innovations and Market Volatility), Mertonas Mileris apie išvestines finansines priemones (Merton Miller on Derivatives, abu 1991).
Apdovanojimai
Nobelio ekonomikos premija (1990, su H. M. Markowitzu ir W. F. Sharpe’u).