metafziniai poètai, metafzinė mokyklà, 17 a. pirmos pusės anglų poetų grupė. Jų kūryboje mistiniai, religiniai motyvai derinami su pasaulietinėmis humanistinėmis idėjomis, satyriškai traktuojamos sustabarėjusios poetinio mąstymo tradicijos. Kūriniams būdinga ironija, paradoksai, įmantrios metaforos, daugiaprasmiai simboliai, alegorijos, subtilios jausmų įžvalgos. Žymiausi metafiziniai poetai – J. Donne’as, G. Herbertas, R. Crashaw (1612–49), A. Marvellis, H. Vaughanas (1622–95). Terminą metafiziniai poetai pirmą kartą pavartojo anglų rašytojas J. Drydenas; žodis metafizinis reiškė keistas, nenatūralus. 18–19 a. metafiziniai poetai buvo primiršti, susidomėjimas jais atgijo 20 amžiuje.
772
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.