metalotemija (metalai + gr. thermē – šiluma), metalų redukavimas iš jų oksidų arba halogenidų kitais reaktyvesniais metalais. Procesas vyksta išsiskiriant šilumai. Redukuojama bekrosniu būdu (metalas lydomas redukcijos reakcijų šiluma šachtoje, išklotoje ugniai atsparia medžiaga; naudojamas, kai redukcijos reakcijos pakanka skystiems produktams 1750–2300 °C temperatūroje gauti), lankinėje lydkrosnėje (kaitinama dar ir elektra; naudojamas, kai lydymo produktams gauti ir jiems perkaitinti nepakanka redukcijos reakcijų šilumos), vakuuminėje krosnyje (lengvai garuojančiam, pvz., magniui 800–1400 °C temperatūroje, arba mažai dujų turinčiam metalui gauti). Redukuojama dažniausiai aliuminiu (aliuminotermija), magniu, siliciu (silikotermija), rečiau kitais metalais, kurie lengvai jungiasi su deguonimi sudarydami metalo oksidų šlakus. Šiuo būdu gaunami pagalbiniai lydiniai, naudojami legiravimui (ligatūros, neanglingasis ferochromas), titanas, retieji metalai; ja naudojamasi metalams suvirinti termitiniu būdu.
Pradėta naudoti nuo 1900.
1802