metamòrfinės fãcijos, būdinga mineralų paragenezė metamorfinėje uolienoje tam tikromis metamorfizmo sąlygomis (veikiant temperatūrai, slėgiui, fluidams). Metamorfinės facijos skirstomos pagal metamorfines uolienas sudarančių mineralų paragenezes, atspindinčias metamorfizmo laipsnį: ceolitinė metamorfinė facija susidariusi iš ceolitų grupės mineralų, albito, kvarco ir kitų, subžaliųjų skalūnų metamorfinė facija – iš prenito, pumpelito, aktinolito, kvarco, albito, epidoto, chlorito ir kitų, žaliųjų skalūnų metamorfinę faciją sudaro mineralų paragenezė: aktinolitas‑albitas‑epidotas‑chloritas, epidotamfibolitinę metamorfinę faciją – raginukė‑albitas‑epidotas (vietoj epidoto gali būti chloritas), amfibolitinę metamorfinę faciją – raginukė‑plagioklazas (vietoj plagioklazo gali būti oligoklazas arba andezinas), pirokseno‑hornfelzinę metamorfinę faciją – klinopiroksenas‑ortopiroksenas‑plagioklazas, žydrųjų skalūnų arba glaukofano skalūno metamorfinę faciją – glaukofanas‑epidotas (vietoj epidoto gali būti granatas), glaukofanas‑lausonitas ir kiti, eklogitinę metamorfinę faciją – omfacitas‑granatas‑kvarcas, granulitinę metamorfinę faciją – klinopiroksenas‑ortopiroksenas‑plagioklazas; sanidinito metamorfinė facija dėl aukštos temperatūros ir būdingų mineralų (pižonito ir kalio gausaus labradorito) išskiriama iš pirokseno‑hornfelzinės metamorfinės facijos.
Metamorfines facijas 1920 nustatė P. Eskola (Suomija).
1107
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.