metamotyvacija

metamotyvãcija (meta… + motyvacija), aukščiausiųjų asmenybės poreikių sukeltas veiklos skatinimas. Metamotyvacijos sąvoką pirmasis pavartojo Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas A. H. Maslow knygoje Žmogaus motyvacijos teorija (A Theory of Human Motivation 1943). Jis sukūrė hierarchinę žmogaus motyvacijos piramidę, kurioje žmogaus poreikius sugrupavo į 5 pakopas: žemiausieji fiziologiniai (kvėpuoti, valgyti, gerti, miegoti), saugumo (baimės, nesėkmės nugalėjimas, patikimumo jausmas, gyvenamosios vietos siekimas), meilės ir priklausomybės (poreikis mylėti ir būti mylimam, bendrauti), pagarbos ir savigarbos (jaustis gerbiamam, siekti pripažinimo, pasitikėti savimi) ir aukščiausieji saviraiškos, arba metaporeikiai (savęs, savo savybių, gabumų žmogiškosios prigimties atskleidimas). Metamotyvacija atsiranda tada, kai patenkinami žemesnieji poreikiai. Metaporeikiai, arba būties vertybės, yra tiesos, teisingumo, tobulumo, grožio, gėrio ir kitų vertybių siekimas. Šios vertybės yra brandžios asmenybės saviraiškos pagrindiniai motyvai. Žemesniųjų, arba bazinių, poreikių tenkinimas yra būtinybė, o metaporeikius asmenybė renkasi sąmoningai, juos lemia laisvas apsisprendimas. Dėl metamotyvacijos trūkumo (nepatenkinami metaporeikiai) gali atsirasti metapatologijos (pagal A. H. Maslow – psichikos sutrikimas) simptomai, susiję su vartotojišku gyvenimo stiliumi, – nuobodulys, abejingumas gyvenimui, negebėjimas mylėti, beprasmybės pojūtis, siekis gyventi tik šia diena, negebėjimas įžvelgti gyvenime ką nors vertingo, neetiškas elgesys.