metanas
metãnas (pranc. méthane < gr.), pélkių dùjos, kasỹklų dùjos, CH4, alkanas, pirmasis homologinės eilės narys. Bespalvės bekvapės, lengvesnės už orą dujos. Molekulinė masė 16,04. Lydymosi temperatūra –182,46 °C, virimo temperatūra –161,56 °C, tankis 0,722 kg/m3. Tirpsta etanolyje, dietileteryje, tetrachlormetane, angliavandeniliuose, netirpsta vandenyje. Metano ir oro mišinys (5–16 % metano) sprogsta. Chemiškai patvariausias iš visų alkanų. Atsparus rūgštims ir bazėms. Būdingos alkanų cheminės savybės. Dalyvauja pakaitų reakcijose: nutrūkus C–H ryšiui visus vandenilio atomus laipsniškai pakeičia halogeno atomai, pvz., CH4 → CH3Cl → CH2Cl2 → CHCl3 → CCl4 (reakcija vyksta aukštoje temperatūroje, pramoninis metilchlorido, metilenchlorido, chloroformo, tetrachlormetano gavimo būdas). Reaguojant (800–900 °C) su vandeniu (CH4 + H2O → CO + 3H2) susidaro sintezės dujos, naudojamos kaip metanolio, angliavandenių, acto rūgšties, acetaldehido sintezės žaliava. Degant metanui susidaro anglies dioksidas, vanduo ir išsiskiria daug šilumos (dega blyškia liepsna): CH4 + 2O2 → CO2 + 2H2O + 880 kJ/mol. Metanas yra pagrindinis (iki 98 %) gamtinių dujų komponentas. Gamtoje susidaro anaerobinėmis sąlygomis pūvant augalų ir gyvūnų liekanoms, skylant organinėms medžiagoms, celiuliozės metaninio rūgimo metu, pramonėje – koksuojant ir hidrinant anglis (koksavimo dujose yra 20–34 % metano), hidrinant naftą. Išskiriamas iš gamtinių, naftos perdirbimo dujų, kietojo kuro dujinimo produktų. Yra pagrindinė Saturno, Jupiterio ir Titano atmosferų sudedamoji dalis. Naudojamas kaip žaliava organinėje sintezėje. Nenuodingas.
1507