metanolis

metanòlis, metlo alkohòlis, karbinòlis, CH₃OH, vienhidroksilis alkoholis. Bespalvis, takus etanolio kvapo skystis. Molekulinė masė 32,04. Lydymosi temperatūra –97,1 °C, virimo 64,5 °C, užsidegimo temperatūra 15,6 °C, tankis 791,4 kg/m³, lūžio rodiklis 1,3286. Lengvai užsiliepsnoja. Gerai tirpsta vandenyje, kituose alkoholiuose, acetone, tetrachlormetane, benzene. Labai lakus, garuoja kambario temperatūroje. 6,72–36,5 % metanolio garų ir oro mišinys sprogsta. Su acetonu, benzenu ir tetrachlormetanu sudaro azeotropinius mišinius. Būdingos vienhidroksilių alkoholių cheminės savybės: audringai reaguoja su šarminiais metalais, neorganinėmis ir organinėmis rūgštimis, oksiduojamas laipsniškai virsta formaldehidu, skruzdžių, anglies rūgštimi. Veikiamas CO ir H₂ virsta etanoliu. Ilgą laiką buvo gaunamas iš medienos pirolizės būdu (vadintas medžio spiritu). Gaminamas iš sintezės dujų (CO ir H₂ mišinys) vykstant katalizinėms reakcijoms (CO + H₂O → CO₂ + H₂, CO₂ + 3H₂ → CH₃OH + H₂O). Naudojamas acto rūgščiai, formaldehidui, metilesteriams, vaistams gaminti, kaip tirpiklis, antifrizas, benzino priedas (oktaniniam skaičiui didinti), degalai. Labai nuodingas (nuo 5–10 cm³ galima apakti, 30 cm³ – mirtinoji dozė). Veikia nervų, kraujagyslių, limfinę sistemą, įsigeria per odą. Apsinuodijus metanoliu kaip priešnuodis vartojamas etanolis. Ilgalaikio poveikio koncentracijos ribinė vertė 260 mg/m³.

1661 R. Boyleʼis atrado metanolį medienos distiliacijos produktuose.

1507