metatònija (meta… + gr. tonos – kirtis, priegaidė), priegaidžių kaita žodžio šaknyje, kartais ir priesagoje. Pagalbinė žodžių ir formų darybos priemonė (plg. senosios graikų Dzeús ‘Dzeusas’ : Dzeũ ‘Dzeusai’, lietuvių púodas : puõdžius, rkia : rkauja, vikas : vlkė). Funkcijos atžvilgiu metatonija artima balsių kaitai (plg. stóras : stõris, gražùs : grõžis) ir praktiškai sutampa su šaknies kirčio vietos kaita (plg. púodas : puõdžius, kùbilas : kublius). Lietuvoje metatoniją daugiausia yra tyrę K. Būga ir D. Mikulėnienė.
1824
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.