mezònai (gr. mesos – vidutinis, vidurinis, tarpinis + ēlektron – gintaras), stipriai sąveikaujančių elementariųjų dalelių (hadronų), turinčių sveikąjį sukinį ir nulinį barioninį skaičių, grupė. Pagal standartinį modelį mezonai yra sudaryti iš lyginio skaičiaus kvarkų ir antikvarkų. Pagal kvantinę chromodinamiką gali egzistuoti mezonai, sudaryti iš gliuonų (tokie mezonai vadinami gliuonų kamuoliais, bet jie eksperimentiškai dar neatrasti). Mezonų elektros krūvis lygus jį sudarančių kvarkų elektros krūvių sumai. Visi žinomi mezonai turi sveikaskaitį teigiamąjį ar neigiamąjį elektros krūvį. Jų sukinys yra lygus 0 (pseudoskaliariniai mezonai) arba 1 (vektoriniai mezonai). Sąveikaudami su barionais mezonai gali sukurti skirtingas daleles, pvz., neigiamasis pionas ir protonas po sąveikos virsta neutraliuoju kaonu (mezonas) ir lambda dalele (barionas). Visi mezonai – nestabilios dalelės, skylančios į lengvesnius mezonus, lengvesnio mezono ir leptono porą, leptonų porą arba du gama kvantus. Daugumos mezonų gyvavimo trukmė maža – 2,6·10–24 s. Mezonai aptinkami kosminiuose spinduliuose arba pagaminami elementariųjų dalelių greitintuvuose.
Mažiausios masės mezono – piono, kaip stipriosios sąveikos nešiklio, – buvimą 1930 numatė H. Jukava.
2185